Nauja specialistė gydys mažuosius

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ligoninės Konsultaciniame skyriuje pradėjo dirbti nauja specialistė – vaikų pulmonologė. Nuo šiol astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis sergantiems vaikams nebereikės vykti konsultuotis į Marijampolės ar kitų didžiųjų miestų ligonines.

Vilkaviškiečius pažįsta

Jauną gydytoją pediatrę Nataliją Dobrovą spėjo pažinti tie mažieji pacientai, kuriems per pastaruosius dvejus metus teko bent kelias dieneles praleisti ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Mat gydytoja, dar besimokydama Medicinos universiteto rezidentūroje, į Vilkaviškį atvykdavo budėti. Įgijusi ne tik pediatrės, bet ir vaikų pulmonologės licenciją, medikė porą dienų per savaitę dirbs Konsultaciniame skyriuje. Iš Kauno atvykstanti gydytoja vaikučius gydo ir Elektrėnų ligoninėje.

Tiems, kam dar neteko prašyti vaikų pulmonologo pagalbos, gydytoja N. Dobrova paaiškino, jog šie specialistai diagnozuoja ir gydo kvėpavimo takų bei plaučių ligas. O su tokiomis susiduria kiekvienas vaikas. Ypač šiuo metų laiku, kai sparčiai plinta bakterinės ir virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Suprantama, kad kiekvienu atveju, vaikui pradėjus kosėti ar sloguoti, pas pulmonologą skubėti neteks. Specialisto pagalbos prireiks tik rimtesniais, komplikuotesniais atvejais.

Tarsi epidemija

Tačiau didžiąją pulmonologės pacientų dalį, ko gero, sudarys bronchine astma sergantys vaikai. Ši liga tarsi epidemija plinta visame pasaulyje. Ypač daug vaikų ja serga išsivysčiusiose šalyse. Liga tiesiogiai priklauso nuo aplinkos užterštumo, be to, neretai yra paveldima.

Astmos požymių turi 5–10 proc. vaikų, daugeliui jų pirmieji ligos simptomai atsiranda iki 4–5 metų amžiaus. Bronchine astma serga apie 4,5 proc. visų Žemės gyventojų. Pastebėta, kad šia liga dažniau serga berniukai. Be to, jei bronchinė astma kamavo tėvus ar senelius, didelė tikimybė, kad ją paveldės ir vaikai.

Jeigu astmos kilmė alerginė, labai svarbu nustatyti, kas išprovokuoja ligos paūmėjimą. Pašalinus šiuos faktorius, retesni bus ligos paūmėjimo epizodai.

Nuo kūdikystės

Vaikams, turintiems vienokių ar kitokių alergijos požymių, bronchinę astmą gali sukelti aplinkos alergenai. Tai gali būti namų ir bibliotekų knygų dulkės, naminių gyvulių vilna, plaukai, pleiskanos, išmatos ir šlapimas, paukščių plunksnos, antibiotikai, gėlių, medžių ir krūmų žiedadulkės, gyvulinės ir augalinės kilmės maisto produktai (pienas, kiaušiniai, šokoladas, riešutai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai ir kt), cheminės medžiagos, dažnai esančios konservuose ir buityje vartojamuose chemijos pramonės gaminiuose. Labai aktyvios iš šių alergenų yra erkutės, randamos namų dulkėse. Maisto alergenai rečiau sukelia bronchinę astmą, bet jiems ypač jautrūs maži vaikai.

Pirmieji bronchinės astmos požymiai gali atsirasti jau ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Ligos paūmėjimas pasireiškia ūminiu dusulio priepuoliu, astmine būkle ar astminiu bronchitu, niežėjimu, sloga, kosuliu. Dažnai nežymiai pakyla kūno temperatūra, paūmėja buvę odos alergijos reiškiniai.

Pats dusulio priepuolis vystosi gana ūmiai, labai pablogėja vaiko savijauta, jis darosi neramus, skundžiasi pasunkėjusiu švokščiančiu kvėpavimu, varginančiu kosuliu, galvos skausmu.

Galima kontroliuoti

Bronchinė astma gali būti ir virusinės kilmės. Tokiu atveju liga vaiką dažniausiai kamuoja iki penkerių metų, o vėliau negalavimai baigiasi.

Anot gydytojos N. Dobrovos, svarbiausia – laiku kreiptis į specialistą, kad būtų užkirstas kelias ligai progresuoti. Vartojant dabartinius medikamentus, ją galima puikiai kontroliuoti. Pritaikius tinkamą gydymą, ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Todėl tėveliai turėtų įsidėmėti, kad labai svarbu vaiką kuo anksčiau nukreipti pas pulmonologą, kuris diagnozuos ligą ir pritaikys gydymą. Siuntimą pas šį specialistą pacientui išrašys pediatras ar šeimos gydytojas.