Šilumos nuostolius turi padengti vartotojai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Dideles sąskaitas už gruodžio mėnesio centralizuotą šildymą gavę daugiabučių gyventojai būstų renovuoti neketina. Šilumos tiekėjams žmonės siūlo pirmiausia atnaujinti nuostolius nešančias trasas.

Skiriasi dvigubai

Šilumos suvartojimas šaltą gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, padidėjo vidutiniškai 2,5 karto. Tokius duomenis, susumavusi visus rezultatus, pateikė šalies Šilumos tiekėjų asociacija. Praėjusio gruodžio temperatūra buvo net 5,5 laipsnio žemesnė už daugiametę vidutinę šio mėnesio oro temperatūrą, kuri paprastai yra –2,3 °C. O šį gruodį net keletą dienų laikėsi žemesnė nei –14 °C temperatūra.

Mūsų rajone gruodžio mėnesį buto kvadratinio metro šildymas vidutiniškai kainavo 7,86 lito (be PVM). Nesunku suskaičiuoti, kad, pavyzdžiui, vidutinio trijų kambarių 60 kv. m ploto buto šildymas šeimai atsiėjo 471,6 Lt, o pridėjus gyvatuko mokestį ir 9 proc. PVM kaina šoktelėjo kone iki 600 litų. Tiek šiluma kainavo Vilkaviškyje, S. Nėries 31c daugiabutyje. Šis namas tarp 107 rajone esančių centralizuotai šildomų daugiabučių pagal kainą visuomet užima vidurines pozicijas.

Daugiausia už šilumą mokėjo Statybininkų g. 9-o namo Vilkaviškyje gyventojai. Ten kvadratinio metro šildymas kainavo 9,74 Lt (be PVM). Taigi tokio paties 60 kv. m ploto buto šiluma gyventojams atsiėjo net 584,4 (be PVM). Panašiai tiek mokėjo ir pilviškiečiai iš Vasario 16-osios gatvės 10-o namo.

Mažiausiai, kaip visuomet, mokėjo vilkaviškiečiai, gyvenantys Lauko g. 48-ame name. Čia kvadratinio metro šildymas kainavo 4,89 Lt, o už 60 kv. m buto šildymą gyventojai mokėjo 293,4 Lt (be PVM). Akivaizdu, jog šilumos kaina kai kuriuose daugiabučiuose skiriasi dvigubai.

Pralenkė vilniečiai

Gana brangiai – 26,46 ct už kWh (be PVM) – už šiluminę energiją mokančius mūsų rajono gyventojus galime paguosti nebent tuo, kad kai kuriuose sostinės daugiabučiuose gyvenantys žmonės už šilumą mokėjo gerokai brangiau. Beje, Vilniuje šiluma kainuoja 21,1 ct už kWh (be PVM).

Daugiausia 60 kv. metrų ploto buto šildymas gruodžio mėnesį sostinėje, sename nerenovuotame name, kainavo 929 litus. Efektyviausiai šilumą vartojusio naujo daugiabučio gyventojai mokėjo tik 137 litus. Taupiausio ir labiausiai energiją švaisčiusio daugiabučio gyventojų išlaidos šilumai gruodžio mėnesį skyrėsi net 7 kartus.

Kauniečių išlaidos 60 kv. metrų ploto buto šildymui naujos statybos namuose gruodžio mėnesį vidutiniškai sudarė 244 litus, renovuotuose namuose – 255 litus, nerenovuotuose – 549 litus, labai blogos būklės namuose – 650 litų. Šilumos kaina Kaune – 23,48 ct už kWh (be PVM).

Nuostoliai trasose

Šilumos tiekėjai vienu balsu tvirtina, kad šildymo išlaidas gali sumažinti tik daugiabučių namų renovacija. Apšiltinus namus sumažėtų suvartojamas šilumos kiekis, tad galėtume sutaupyti. Tačiau daugiabučių gyventojai, kuriems siūloma renovacijai imti paskolas iš bankų, nenori nė girdėti tokių šilumos tiekėjų užmojų.

Redakciją pastarosiomis dienomis užplūdo skaitytojų laiškai ir skambučiai dėl sniegą kiemuose akivaizdžiai tirpdančių trasų. „Santakoje“ (sausio 13 d., Nr. 5) išspausdinus fotorepliką „Po valdžios ir šilumos tiekėjų langais žaliuoja žolė“, į redakciją skambino ir kitų Vilkaviškio daugiabučių gyventojai, o kybartietė iš Č. Darvino gatvės laiške rašė, jog po daugiabučio langais ketinanti statyti šiltnamį, nes gaila pinigėlius švaistyti bereikalingai šildant tokius žemės plotus.

Tiesa, kybartiečiai čia nieko naujo neišrado. Mat Lauko gatvėje gyvenantys vilkaviškiečiai jau seniai tokiems tikslams išnaudojo žemę virš trasos. Savame sklype ant nuolat nutirpstančio žemės ploto šeimininkai pasistatė šiltnamį ir šviežias daržoves pavasarį valgo anksčiau nei kiti. Sovietiniais laikais, kai trasos vingiavo ir į privačių namų rajonus, tokių gudruolių buvo dar daugiau.

Pagal fizikos dėsnius

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktoriaus Gintauto Tamulio tokie gyventojų priekaištai nenustebino. Tačiau žmonėms jis siūlė įsigilinti į fizikos dėsnius: juk nė viena energija negali būti perduodama be nuostolių, tad ir šiluma – ne išimtis. Suprantama, kad visi energijos nuostoliai įtraukiami į tarifą, tad už juos tenka sumokėti vartotojams. Tačiau išvis išvengti nuostolių – neįmanoma.

– Net ir visiškai renovavus trasas, esant plonai sniego dangai ir temperatūrai apie 0 laipsnių, tose vietose, kuriose sukloti vamzdynai, žemės temperatūra bus aukštesnė, – aiškino G. Tamulis. – Bet to niekada nenutiks, jei temperatūra bus pakankamai žema ar sniego sluoksnis – storas. Tai visiškai natūralu ir taip yra visame pasaulyje.

Tačiau Vilkaviškio filialo vadovas neslėpė, kad renovuotų ir nerenovuotų trasų šiluminiai nuostoliai gerokai skiriasi. Netgi žvelgiant į trasų nutirpintus sniego plotus galima nustatyti, ar toje vietoje sukloti naujoviški bekanaliai vamzdžiai. Jų nutirpinami plotai siauresni nei senųjų trasų.

Vamzdynus renovavo

Sovietmečiu buvo nustatyta norma, jog šiluminiai nuostoliai gali siekti net iki 20 proc. nuo parduotos šilumos kiekio. Kadangi didžiąją trasų dalį rajone sudaro tais laikais tiesti vamzdynai, jų šiluminiai nuostoliai gan dideli. Skandinavijos šalyse, kurios bene labiausiai išvysčiusios šildymo paslaugų sistemą, šiluminiai nuostoliai negali viršyti 13 proc.

UAB „Litesko“, anot G. Tamulio, išsinuomojusi rajono šilumos tinklus pirmiausia dėmesį skyrė investicijoms į trasų bei šilumos mazgų renovaciją. Iš viso investuota 15,9 mln. litų, pusė šių lėšų skirta trasoms renovuoti. Jų rajone renovuota 32,12 proc.

Iš viso rajone šiuo metu yra 24,554 kilometro veikiančių trasų, iš kurių 17,445 km vingiuoja po Vilkaviškio miestu, 3,975 km – po Kybartais, 1,166 km – po Virbaliu, 1,121 km – po Pilviškiais ir 847 m – po Paežeriais.

Skaičiuojant procentais, daugiausia trasų renovuota Kybartuose. Iš minėtų beveik 4 km, bekanaliu vamzdynu pakeista 2,09 km trasos. Tai sudaro 52,6 proc. Vilkaviškyje pakeista tik 5,479 km trasos, Paežeriuose – 306 m, Pilviškiuose – 31 m, o Virbalyje iš viso nėra bekanalių vamzdynų.

Sumažintų katilas

Bendrai skaičiuojant filialo šiluminės energijos nuostolius trasose gruodžio mėnesį, jie sudarė 13,75 proc. nuo parduotos šilumos (Kybartuose – 11 proc., Vilkaviškyje – 14 proc., Virbalyje – 18,65 proc., Pilviškiuose – 19 proc., Paežeriuose – 14,42 proc.).

Nors renovavus visas trasas šiluminiai nuostoliai neabejotinai sumažėtų, tai atsieitų nemažai lėšų. G. Tamulis pateikė duomenis, kad iki šiol renovuotų – bekanaliais keistų – vamzdynų kilometro kaina siekė apie milijoną litų. Minėtos investicijos buvo įskaičiuotos tvirtinant šilumos kainą. Jei šilumos tiekėjai numatytų papildomų investicijų trasoms renovuoti, šilumos kaina vėl augtų.

Rajono Savivaldybės taryba kol kas atmetė visus UAB „Litesko“ siūlytus investicijų projektus, kurie būtų vėl kėlę šilumos kainą vartotojams. Savivaldybės vadovai siūlė rasti tokių projektų ir būdų pritraukti Europos Sąjungos fondų lėšas, kad gyventojams šiluma atpigtų. Anot G. Tamulio, šiluma rajono gyventojams atpigtų tik atpigus kurui (o tai mažai tikėtina) arba Kybartuose ir Vilkaviškyje pastačius dar po vieną galingą biokuro katilą, kurie pajėgtų visiškai patenkinti rajono gyventojų šilumos poreikius tiek vasarą, tiek žiemą. Tokių galimybių dabar ieškoma.