Pakuočių mokestis ūkininkams – galvosūkis ne tik jiems

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pakuotės mokestį numatantis įstatymas galioja jau keleri metai, tačiau iš ūkininkų jį vykdyti imta reikalauti neseniai. Sąlygų ir išlygų raizgalynėje žemdirbiai susipainiojo ir nesupranta, už ką ir kam turi mokėti. Jie svarsto, ką daryti, kad mokesčio galėtų išvengti ar bent kiek jį sumažinti.

Europos Sąjungos šalys reglamentus, nusakančius, kaip bendrijoje reikėtų tvarkyti ir apmokestinti pakuotes ar pakuočių atliekų tvarkymą, interpretuoja įvairiai.

Vienose valstybėse už tvarkymą moka prekiautojai, kitose prie to prisideda ir produkcijos vartotojai. O pas mus – visiška netvarka.

Ūkininkai piktinasi sulaukę raginimų susimokėti pakuotės tvarkymo mokestį už pašarų ruošimui sunaudotą plėvelę. Aplinkos ministerijos teigimu, tokį mokestį turi mokėti žemdirbiai, nepristatę panaudotos plėvelės atliekų tvarkančiai įmonei.

Tačiau visuotinės tokių atliekų surinkimo sistemos nėra, o ir atliekų surinkėjai bei perdirbėjai nesuinteresuoti surinkti šią sunkiai perdirbamą menkavertę žaliavą. Neretai ūkio atliekų atsikratoma pamiškėse ar deginant. Tačiau alternatyvų tokiam „tvarkymui“ specialistai nelabai gali pasiūlyti. Jie pataria žemdirbiams tokias atliekas savo ūkiuose keletą metų kaupti, o vėliau, jei neatsiras būdų jas perdirbti šalies viduje ar už jos ribų ir nebus sukurta visuotinė tokių atliekų surinkimo sistema, šias atliekas tiesiog deginti. Tik jau civilizuotais metodais.

Gamtosaugininkai ragina žemdirbius bent 30 procentų ūkyje šienainiui sunaudojamos plėvelės savo transportu pristatyti į perdirbimo įmonę ir gauti pažymą apie pristatymą. Mat dėl kelių tonų šių atliekų jas surenkančios firmos į ūkį paprastai nevažiuoja. Kad susidarytų reikiamas kiekis, pakuotes vidutiniame ūkyje reikėtų kaupti ne mažiau kaip 5 metus.

Kita dalimi plėvelės būtų galima atsikratyti sutarus su „Ecoservice“ bendrove, tačiau ši pažymų kol kas neišrašo. Toks variantas būtų dvigubai pigesnis, negu mokėti pakuotės mokestį – po 1,85 cento už kilogramą.

Seime jau yra įregistruota įstatymo pataisa, kuria siūloma atleisti ūkininkus nuo šio mokesčio. Tačiau ir kiekviena savivaldybė turėtų pagalvoti apie aikštelę ar kitas priemones, kur būtų priimamos ūkininkų atgabentos šienainio pakuotės plėvelės atliekos bei nemaži kiekiai augalų apsaugos priemonių pakuočių.

Europos teisės departamentas teigia, jog panaikinus mokestį būtų sumažinta finansinė našta ūkininkams, tačiau aplinkos taršos pakuočių atliekomis problema liktų neišspręsta. Aplinkosaugininkams nerimą kelia didėjantys aplinkos teršimo mastai, kai ūkininkai, neturėdami galimybės pakuočių atliekas utilizuoti pagal nustatytas taisykles, tai daro savarankiškai, dažniausiai gamtai kenksmingais būdais.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, jeigu 30 proc. tokių ūkio gamybinių atliekų yra pristatoma į jų tvarkymo įmones, kurios turi teisę išduoti pažymas apie pristatytą plėvelę, pakuotės mokesčių mokėti nereikia. Tokia nuostata ūkininkams yra palanki. Tačiau jeigu ši tvarka būtų panaikinta, ūkininkams dingtų paskata pristatyti pakuotes į atliekų tvarkymo įmones ir pakuočių atliekos būtų utilizuojamos savarankiškai, darant didžiulę žalą aplinkai.

Kol pakuotės mokesčio klausimas ūkininkams dar „kabo ore“, aplinkosaugininkai ragina vesti ūkiuose pakuočių apskaitą ir susitarti su firmomis, kurios gali perdirbti tokias atliekas ir išrašyti pažymas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas, bendradarbiaudamas su aplinkosaugininkais, parengė netoli mūsų rajono įsikūrusių bendrovių sąrašą, kurios galėtų suteikti tokias paslaugas. Iš viso Lietuvoje tokių bendrovių yra daugiau nei pusšimtis, tačiau išvardysime tik įsikūrusias arčiausiai mūsų rajono.

Popierinę ir kartoninę pakuotę galima pristatyti UAB „Baltic Waste Management“, UAB „Kauno popierius“, UAB „Baltpaper“, UAB „Ekorema“, vidaus degimo variklių ir tepalų, oro filtrus, kombinuotas pakuotes – AB „Palemono keramika“, metalinę, plastikinę pakuotę, akumuliatorius ir pan. priima UAB „Žalvaris“. Visos šios įmonės įsikūrusios Kaune. Ūkininkams atsikratyti plastikinėmis šienainio pakuočių atliekomis galima uždarosiose akcinėse bendrovėse „Gerovė“ ir „Eko Group“ Kaune, „Darbas“ Šakiuose, „Dzūtra“ Alytuje bei „Marijampolės švara“. Tai – toli gražu ne visos bendrovės, kurios priima įvairias perdirbti tinkamas atliekas. Dėl šių ir kitų įmonių adresų bei kontaktų galima kreiptis į gamtosaugininkus arba teirautis Žemės ūkio skyriuje.