Po ilgo gydymo į darbą sugrįžo rajono Savivaldybės meras Algirdas BAGUŠINSKAS, kuris praeitų metų gruodžio 1 d. buvo sunkiai sužeistas skaudžios avarijos metu. Kartu važiavę vicemeras Jonas Meškauskas ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis žuvo vietoje.
Ilgai nebendravęs su žurnalistais, pirmąją savo darbo dieną A. Bagušinskas sutiko atsakyti į „Santakos“ klausimus.
– Pirmiausiai laikraščio skaitytojus domina Jūsų, mere, sveikata. Kaip jaučiatės?
– Ačiū, jaučiuosi neblogai. Po poros mėnesių gydymo Kauno universiteto klinikose kurį laiką dar praleidau „Versmės“ sanatorijoje, Birštone. Kasdien man buvo atliekama daugybė procedūrų, įvairių tyrimų, testų, kol medikai pasakė, kad esu sveikas ir galiu pradėti dirbti.
– Ilgą laiką buvote atsitvėręs tylos siena. Kodėl taip ilgai su niekuo nebendravote?
– Kol gulėjau klinikose, kad nesijaudinčiau ir greičiau atsigaučiau, gydytojai buvo uždraudę bendravimą su žurnalistais, jų tiesiog neįleido. Mane lankė tik patys artimiausi žmonės, bičiuliai. Kai sustiprėjau, sulaukiau daugelio lankytojų, net nepažįstamų žmonių skambučių. O iki tolei du mėnesius net neturėjau telefono.
– Nuo ko pradedate darbą? Kokie tolimesni planai?
– Dabar susipažįstu su situacija rajone, patvirtintu nauju biudžetu. Taip pat ruošiuosi aplankyti Savivaldybės įstaigas, pasidomėti, kaip užbaigė praeitus metus, kokių planų turi šiems metams. Kol baigsis kadencija, reikia dirbti, spręsti problemas.
– Vis dėlto grįžkime į lemtingąją gruodžio 1-ąją. Kas tokio svarbaus atsitiko, kad visi trys rajono vadovai, Savivaldybėje niekam nieko konkrečiai nepaaiškinę, turėjo skubiai išvykti?
– Mes tą dieną turėjome važinėti po seniūnijas ir apžiūrėti pagal įvairius projektus tvarkomus ir jau sutvarkytus kelius, nes ruošėmės rengti filmuotą medžiagą apie rajono kelių būklę.
Aš važiavau kaip rajono vadovas, kartu einantis ir Marijampolės regiono plėtros tarybos pirmininko pareigas, man rūpėjo, kaip rajone panaudojamos regiono plėtrai skirtos lėšos. Mano pavaduotojas Jonas Meškauskas kelių klausimu domėjosi kaip Saugaus eismo komisijos pirmininkas, o administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis – kaip priežiūros koordinatorius, kuris viską geriausiai ir žinojo.
Mintis įamžinti nuveiktus darbus buvo kilusi po susitikimo su Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovais, kurie iš Vilniaus į Savivaldybę buvo atvykę lapkričio mėnesį. Tame susitikime tarp kitų problemų buvo iškeltas klausimas dėl nesaugaus vaikų nuvykimo į mokyklą ir iš jos.
Planavome pateikti informaciją, ką Savivaldybė yra padariusi dėl kelių kokybės gerinimo ir vaikų saugumo vykstant į mokyklas, kodėl kai kurie projektai nevykdomi. Raštą dėl asociacijos nurodytų probleminių sankryžų tąkart buvau nukreipęs Saugaus eismo komisijai, kuriai vadovavo J. Meškauskas. Visą informaciją nusprendėme pateikti filmuotoje medžiagoje, taip pat pabrėžiant, kad daugelį Savivaldybės funkcijų riboja iš valstybės negauti mūsų rajono žmonių į biudžetą sumokėti pinigai. Pavyzdžiui, užpernai Savivaldybei nebuvo grąžinta 5 mln., pernai – daugiau nei 5 mln. litų. Nė viena kita apskrities savivaldybė nėra taip skriaudžiama kaip mūsų, o trūkstant pinigų negalime vykdyti kai kurių projektų.
– Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros teigimu, eismo įvykio ikiteisminis tyrimas eina pabaigos link, apie išvadas žadama informuoti visuomenę. Neoficialiais duomenimis, visiems ekipažo nariams nustatytas vidutinis girtumas. Ką galite paaiškinti?
– Aš apie tos dienos įvykius nieko negaliu pasakyti, nes nieko neatsimenu: nei su kuo susitikome, nei su kuo bendravome. Ta diena išbraukta iš mano gyvenimo. Gydytojai pasakė, kad tai yra normalu, kad tai – šoko ir komos pasekmė, organizmo savisauga. Kai atsibudau po komos klinikose, nežinojau, nei kur aš esu, nei kas atsitiko. Kai pasakė, jog buvau sužalotas eismo įvykio metu, pirmiausiai pagalvojau, kad su šeima įvyko nelaimė. Kasdien prie manęs budėjusi motina pasakė tik tiek, kad avarija įvyko darbo metu, o apie pasekmes sužinojau tik beveik po dviejų savaičių.
– Jūs netikite, kad buvote išgėręs?
– Aš kartoju, tos dienos absoliučiai neprisimenu. Labai norėčiau, kad atsirastų bent vienas liudininkas, kuris pasakytų, kur mes tai darėme ir su kuo darėme. Dabar girdžiu įvairių prasimanymų ir kaltinimų. Turiu tam tikrų pamąstymų, bet kol kas dar nieko negaliu spręsti. Žinau, kad iš Savivaldybės išvykome prieš pietus, o nelaimė įvyko apie 16 val.
Beje, pagal turimą informaciją, buvo atliktas automobilio, kuriuo važiavome, stabdžių sistemos remontas, kas, mano žiniomis, yra neleistina. Tą dieną ir buvo mūsų pirma kelionė po remonto. Tai kelia tam tikrų įtarimų.
– Jūsų situaciją ne kartą svarstė LSDP Vilkaviškio skyriaus tarybos nariai, jie išsakė įvairių nuomonių. Redakcijos žiniomis, buvo pasiūlymas iš pirmos vietos rinkimų sąraše Jūsų pavardę nukelti į tolimesnes pozicijas. Ką manote apie tai?
– Aš galvoju, kad mūsų partija yra demokratiška ir visi gali išsakyti savo nuomones. Tačiau dauguma mane palaikė ir pasiūlė laikytis tos nuostatos, kuri buvo priimta partijos skyriaus konferencijoje. Reitingavimo būdu buvo sudaryta eilė, patvirtintas rinkimų sąrašas ir jį pakeisti galėjo tiktai konferencija. Skyriaus taryba tokių galių neturi.
– O ar Jums pačiam nebuvo kilę minčių pasitraukti į nuošalę?
– Sulaukiau lankytojų, kurie siūlė visokių variantų, bet aš žinau daugumos partiečių nuomonę ir jos laikausi. Dauguma mane palaikė ir siūlė pasilikti. Toks pasitikėjimas man suteikė stiprybės sveikti, mobilizuoti jėgas ir kiek įmanoma dvasiškai susiimti. Nuvilti daugumą žmonių man būtų žema.
Ši nelaimė mane, suprantama, stipriai paveikė, padidėjo jautrumas, kitaip pradėjau žiūrėti į daugelį dalykų, labiau suprantu vienišus, bėdos ištiktus žmones, ir kitų išgyvenimai tapo artimesni. Gydytojai rekomendavo nesinervinti, nerodyti emocijų, stengtis nekalbėti apie savo nelaimę, išgyvenimus. Turi praeiti nemažai laiko, kad taptų lengviau. Bet suprantu, jog laikytis medikų nurodymų ne visada pavyks.
Politinė reklama. Apmokėta iš LSDP rinkimų sąskaitos.
Užsk. 942
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.