Kiškiai nyksta, bet gausėja plėšrūnų

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusi žiema žvėrims nebuvo lengva. Kaip gyvūnai atlaikė sunkų metą, parodys kitas medžioklės sezonas, mat jų apskaita vedama remiantis medžiotojų pateikiamais duomenimis.

Kokie žvėrys bėgioja mūsų rajono miškuose ir laukuose? Kurių apsauga jau reikėtų susirūpinti, o kurių paplitimą derėtų reguliuoti?

Sparčiai mažėja

Tiek Medžiotojų ir žvejų draugijos Vilkaviškio skyriaus medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė, tiek Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio skyriaus vedėjas Vitas Bakas pripažino, jog iš medžiojamųjų gyvūnų turbūt labiausiai reikėtų susirūpinti nykstančiais kiškiais. Ši problema jau ne vienus metus aktuali ne tik Suvalkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad reikėtų apriboti ilgaausių medžiokles.

„Kiškių mažėja jau seniai, bet šį sezoną tai buvo ypač akivaizdu. Prieš pat Naujuosius metus iš Lietuvos žemės ūkio universiteto, turinčio Virbalgiryje savo medžioklės plotą, į Suvalkiją atvykę dėstytojai su studentais pirmą kartą nesumedžiojo nė vieno kiškio. Tos pačios medžioklės metu sumedžiotos šešios lapės. Tokių rezultatų dar niekada nėra buvę“, – pasakojo V. Bakas.

Plėšrūnų daugiau

Svari priežastis, dėl kurios sparčiai mažėja kiškių, manoma, yra intensyvus chemikalų naudojimas žemės ūkyje.

Dėl nykstančių ilgaausių daugelis gamtos žinovų linkę kaltinti ir didelį plėšrūnų išplitimą. Visoje respublikoje daugėja lapių. Kažkada turėję didžiulę paklausą jų kailiai dabar nevertinami, todėl niekas nesiveržia rudauodegių vaikytis.

Mūsų rajono medžiotojai jau keletą metų per sezoną sumedžioja apie 300–400 lapių. Šį sezoną jų sumedžiota 331, o kiškių – vos 164.

Tokio santykio medžiotojai nepamena: atvirkščiai – kiškių senais laikais buvo sumedžiojama kelis kartus daugiau nei lapių. Tiesa, šiemet ir medžioklių dėl prasto oro buvo gerokai mažiau.

Gerokai padaugėję usūrinių šunų, dar vadinamų mangutais. Prieš keletą metų rajono medžiotojai šių šuninių šeimos žinduolių sumedžiodavo 30–60 per metus, o šiemet – 139.

Naikina ir sparnuočiai

Kiškius naikina ir plėšrūs sparnuočiai – išplitę suopiai, vanagai, ereliai, krankliai. Rimtu kiškių jauniklių priešu gamtininkai laiko ir lietuvių numylėtą gandrą, o jų Lietuvoje yra tikrai daug.

To niekaip nepasakysi apie laukines višteles – kurapkas. Jų laukuose išties sumažėję. Jau porą sezonų šių paukščių sumedžiojama tik apie 20 per metus.

„Seniau važiuodami per laukus nuolat matydavome pakelėse purptelėjančius kurapkų būrelius – dabar tokį vaizdą išvysi retai. Kaip neseniai buvo rašyta viename „Santakos“ straipsnyje, gaila, bet greitai šį paukštelį pažinsime tik iš paveikslėlio. Šiems sparnuočiams žiemą reikia suręsti namelius, uždangas nuo vėjo. Bet kur jas ręsti, kad tų kurapkų nematyti?“ – stebėjosi D. Venskūnienė.

Medžioklės žinovės nuomone, šiuos paukštelius galėjo išgaudyti tie patys išplitę plėšrūs žvėrys ir paukščiai.

Stirnoms buvo sunku

Elninių šeimos žinduolių gausa rūpesčio kol kas nekelia. Tiesa, briedžiai mūsų rajone beveik negyvena – jie dažniausiai užklysta tik iš kitų miškų.

Tačiau, kaip teigia gamtosaugininkai, jau keletą metų Vilkaviškio rajone gausėja stirnų, elnių.

„Stirnos ir elniai medžiojami tik su licencijomis, o jų Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limito nustatymo komisija paprastai išduoda netgi mažiau, nei leidžiama. Pavyzdžiui, elnių, kurie mūsų rajone gyvena apie Pajevonį ir Vištytį, prieš kokius septynerius metus buvo gerokai sumažėję, o dabar kasmet jų suskaičiuojama daugiau.

2010 m. sezonui prasidedant tauriųjų elnių rajone buvo suskaičiuota 162, o sumedžioti leista tik 17. Beje, ten, kur gyvena elniai ir stirnos, miškininkai pateikia elninių žvėrių neigiamo poveikio želdiniams laipsnį. Jei pastebima didelė žala, šių žvėrių leidžiama sumedžioti daugiau“, – pasakojo V. Bakas.

Tiesa, dar nežinia, kokie rezultatai bus po šios žiemos. „Šiemet per šalčius tikrai buvo kritusių stirnų, ypač – jauniklių. Norime padėkoti visiems rajono žmonėms, kurie atsiliepė į mūsų prašymą padėti žvėrims. Po straipsnio „Santakoje“ jau tą pačią dieną mums skambino ūkininkai iš Alksnėnų, Virbalio, Vištyčio ir siūlė runkelių, šieno. Medžiotojų būrelių atstovai nuvyko pas žmones ir, paėmę pašarus, nuvežė juos į mišką žvėrims“, – kalbėjo D. Venskūnienė.

Pridaro žalos

Gausėja mūsų rajone ir šernų, bebrų.

Šie žvėrys neretai pridaro žalos ūkininkams: bebrai užtvenkia laukus, o šernai išknisa pasėlius. Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atsakyti gali tekti ir medžiotojams, nes jie privalo reguliuoti šių žvėrių skaičių.

Ypač Suvalkijoje gausu bebrų. 2009 metais jų sumedžiota net 826. „Vėlesniais metais bebrų sumedžiota daug mažiau: šį medžioklės sezoną – apie 500, praėjusį (2010 m.) – 332. Tačiau tai dar nerodo, kad šių žvėrelių sumažėjo, – tiesiog buvo nepalankios sąlygos jiems medžioti“, – aiškino V. Bakas.

Kasmet didėja ir šernų skaičius. 2007–2008 metų sezonu jų sumedžiota 207, 2008–2009 m. – 435, 2009–2010 m. – 510. Paskutinį medžioklės sezoną šernų laimikis siekia beveik 400, tačiau sumažėjusį sumedžiotų žvėrių skaičių vėlgi nulėmė ne jų gausa, o blogos oro sąlygos.

Yra ir vilkų

Vilkų mūsų rajone bent jau pastaruosius dešimt metų sumedžiota nebuvo. Tai nereiškia, kad jų nėra. Tiesiog šį gudrų ir gražų miškų gyventoją sumedžioti ne taip paprasta.

2009 metais buvo užfiksuoti net trys atvejai, kai Vištyčio krašte pilkieji plėšrūnai sudraskė keletą ūkininkų gyvulių.

Šiemet pamiškėse taip pat pastebėta vilkų pėdų: ir Bartninkuose, prie Svirkalnio, ir Vištytyje, netoli Šilsodžio, ir kitose vietose.

Tačiau šie gudrūs ir gražūs plėšrūnai gali būti ramūs – jų medžioklė jau baigėsi.

Dar vasario 19 d. aplinkos ministras paskelbė vilkų medžioklės
sezono pabaigą, mat visai respublikai nustatytas limitas (40 vilkų) baigėsi. Šiems gyvūnams sumedžioti visoje šalyje išduodamas bendras licencijų skaičius.