Apskrities gaisruose šiemet žuvo jau trys žmonės

Eglė MIČIULIENĖ

Šventinis savaitgalis buvo tikrai pavasariškas ir leido žmonėms pasidžiaugti malonia šiluma. Tačiau pavasario saulės spinduliai – kol kas nedrąsūs, ir iš kaminų dar uoliai verčiasi dūmai. Kol kūrenimo sezonas nesibaigė (o ir jam pasibaigus), ugniagesiai ragina žmones būti atidžius.

Apskrities gaisrininkams gerokai nerimo sukėlė per du šių metų mėnesius žuvę trys žmonės. Šakių rajone dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo du gyventojai, dar trys patyrė traumas. Vienas gaisras, nusinešęs žmogaus gyvybę, šiemet kilo Kazlų Rūdoje. Nelaimę sukėlė netvarkingi kūrenimo įrenginiai.

Kaip teigė Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Audronius Stroginis, nors žiema šiemet buvo itin šalta ir kūrenimo sezonas labai intensyvus, jis praėjo palyginti gerai. Vilkaviškio rajone per du pirmuosius metų mėnesius gaisrų sumažėjo 30 proc., o gyvenamajame sektoriuje – net 60 proc. Žuvusiųjų gaisuose šiemet Vilkaviškio rajone nėra, taigi rezultatai kol kas – neblogi.

Tiesa, vasarį rajone kilo vienas didžiulis gaisras, sukėlęs atgarsius visoje respublikoje. Tai Šikšnių kaime sprogimo metu užsidegęs daugiabutis pastatas. Nors žmonių aukų nebuvo, tačiau viena moteris sunkiai sužalota, aštuonias šeimas ugnis paliko be pastogės.

Paskutinį žiemos mėnesį sudegė ir medinis namas Daržininkų kaime. Manoma, jog šią nelaimę prišaukė neatsargus rūkymas.

Dar viename mūsų rajono gyventojų name Kybartuose gaisras kilo, kai užsidegė medinė siena už krosnies.

Laimei, ugnis pastebėta laiku ir greitai užgesinta.

Ugnis buvo plykstelėjusi ir Vilkaviškyje esančios Vilniaus gatvės daugiabučiame name. Šįkart medinę virtuvės sieną padegė perkaitusi šaldytuvo įranga. Kadangi šeimininkai buvo namuose, šis gaisras taip pat laiku pastebėtas ir didesnių bėdų pridaryti nespėjo.

Šiemet, kaip teigė A. Stroginis, labai padaugėjo smulkių iškvietimų. Per du mėnesius net šešis kartus ugniagesiai buvo iškviesti gesinti degančių konteinerių. Keturi buitinių atliekų konteineriai užsidegė Kybartuose, du – Vilkaviškyje. Visi jie stovėjo greta gyvenamųjų privačių namų ir, manoma, užsidegė nuo supiltų į vidų karštų pelenų.

Kad nekiltų pavojaus, ugniagesiai prašo žmonių elgtis atidžiau ir, jeigu pila pelenus į konteinerį, įsitikinti, kad šie jau visiškai atšalo ir nelikę nė menkiausios žarijos.

Pavojinga karštus pelenus pilti į plastikinius kibirus ir statyti juos arti pastatų sienų.

Pareigūnai taip pat primena, kad neatsargu palikti besikūrenančias krosnis ar patikėti jas prižiūrėti vaikams. Apie pakuras būtina įrengti nedegų pagrindą, šalia kūrenimo įrenginių nedžiovinti prakurų ir nepalikti jokių degių daiktų. Žinoma, reikia laikytis ir kitų saugaus elgesio su ugnimi reikalavimų: susitvarkyti elektros instaliaciją, nepalikti be priežiūros degančių žvakių, nerūkyti lovoje – pastaroji priežastis yra viena iš dažniausių žmonių žūtis gaisruose nulemiančių faktorių.

Kaip rodo statistika, visoje Lietuvoje per 2 šių metų mėnesius kilo 1334 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo beveik 11 proc. Gaisruose žuvo 45 žmonės, 59 gyventojai patyrė traumų. Miestuose žuvo 16 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – net 29.

16 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 11 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrenginių bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dar 2 – dėl padegimų, o 10 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.

Pagrindinės gaisrų priežastys buvo neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (30 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (17,8 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (13,6 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.). Be to, įregistruoti 88 padegimai (6,6 proc.), o 233 gaisrų (17,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 1364 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, visoje Lietuvoje jų padaugėjo daugiau nei dvigubai. Dėl gausaus sniego, užpustytų bei slidžių kelių beveik 3 kartus padaugėjo pagalbos gyventojams buityje atvejų, beveik 2 kartus dažniau talkinta kitoms specialiosioms tarnyboms (ypač – greitajai medicinos pagalbai), dėl prasidėjusių potvynių net 4,5 karto išaugo gelbėjimo darbų skaičius vandenyje ir ant ledo.

Ugniagesiai gelbėtojai net 731 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, 386 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 89 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, ištraukė 2 skenduolius bei išgelbėjo 5 žmones. Be to, ugniagesiai dirbo autoavarijose, likvidavo 25 cheminius incidentus ir kt.