Juokdarys

Į psichiatrą kreipėsi žmogus, iš pažiūros atrodęs pasitikintis, rimtas, elegantiškas. Jiems pradėjus kalbėtis, gydytojas suprato, jog pacientą kamavo ilgalaikis gilus nerimas ir sekinantis liūdesys.

Psichiatras, sąžiningai atlikęs terapijos seansą, tarė:

– Kodėl jums šį vakarą nenuėjus į mieste gastroliuojantį cirką? Pamatytumėte įžymų juokdarį, kuriam nėra lygių. Visi tik ir kalba apie jį. Sako, jog tam artistui pavykę prajuokinti pusę pasaulio. Jums vertėtų prasiblaškyti.

Žmogus paplūdo ašaromis sakydamas:

– Tas juokdarys – tai aš.

„Niekaip neįstengiu suprasti vieno dalyko: iš kur žinoti, kada užsidėti kaukę, o kada būti pačiai savimi? Apsimetinėju, nes dažnai nenoriu atskleisti tikrojo savo veido… apima jausmas, jog būdama savimi nepatiksiu kitiems. Nežinau, gal panašiai jaučiasi daugelis… gal ir jie norėtų išsilaisvinti iš prievolės trūks plyš pasirodyti gudresni ar stipresni, nei yra iš tikrųjų…“ (keturiolikametė April).

Šiandien pamėgink atsipalaiduoti, atmesk baimę bei nepasitikėjimą ir nebūk niekuo kitu, kaip tik savimi!

Bruno FERRERO