Vėjaraupių virusas sezonų nepaiso

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors vėjaraupiai dažnai krikštijami „vaikiška liga“, ja serga ir suaugusieji. Pastariesiems ši liga gali turėti nepageidautinų pasekmių.

Sezonas tinkamas

Nors vėjaraupiai nepaiso sezoniškumo, sergančiųjų padaugėja esant oro pokyčiams. Taigi permainingos šio pavasario dienos sudaro idealias sąlygas plisti vėjaraupių sukėlėjams – Varicella Zoster virusams, priklausantiems Herpes viridae šeimai.

Vilkaviškio šeimos medicinos centro gydytoja pediatrė Nijolė Vyšniauskaitė vėjaraupius vadintų lengva liga, jei ne jų sukeliamos komplikacijos. Anot vaikų ligų gydytojos, paprastai šia liga mažyliai perserga lengvai. Pastaruoju metu nepasitaikė nė vieno sunkesnio atvejo ir vis daugėja tokių, kai vėjaraupiai pasireiškia tik įkyriu bėrimu, tačiau vaikas net nekarščiuoja. Svarbiausia, kad mamos ligos metu prižiūrėtų ne tik išbertą mažylio odelę, bet ir parinktų atitinkamą maistą. Mat vėjaraupių pūslelės pažeidžia visas gleivines, taip pat – ir burnos, todėl sergantį vaiką būtina maitinti skystu, neaštriu, pravėsusiu maistu.

Stengiasi užkrėsti

Gydytoja pediatrė pritaria nuomonei, kad vėjaraupiais geriau sirgti mažam nei ūgtelėjusiam. Mat maži vaikai paprastai perserga lengvesne ligos forma. Tai žinodamos mažylių mamytės nepuola į paniką sužinojusios, jog darželio grupės „kaimynas“ susirgo vėjaraupiais, ir netgi su vaiku išsirengia lankyti ligonio. Nors liga yra labai užkrečiama, pasitaiko ir taip, kad mažylis lyg tyčia vėjaraupiais nesuserga. O tuomet, kai mama jau būna pamiršusi vaikiškas ligas, ūgtelėjęs jaunuolis grįžta nelaimingas dėl visą kūną „papuošusių“ pūslelių, kurias dar tenka išmarginti briliantine žaluma.

Kad ir kaip nemalonu būti išmargintam ir kelias savaites bijoti pasirodyti aplinkiniams, gydytoja N. Vyšniauskaitė patartų iškęsti šią procedūrą. Mat neteptos pūslelės stipriai niežti, jas kasant gali patekti nešvarumų ir supūliuoti, o briliantinė žaluma žaizdeles dezinfekuoja. Supūliavus žaizdelei, jos vietoje persirgus gali likti randas.

Suaugusiesiems
pavojinga

Kiekvienoje iš pūslelių yra milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, faringotonzilitai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Jie dažniau pasitaiko, kai vėjaraupiais suserga suaugusieji. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.

Didžiausias pavojus kyla moteriai, susirgusiai vėjaraupiais nėštumo metu. Vėjaraupiai gali pakenkti kūdikiui, sukelti persileidimą ar išsigimimą.

Kartais susirgęs žmogus stebisi, kad lyg ir nebendravo su vėjaraupiais sergančiais asmenimis, bet kažkaip užsikrėtė. Vėjaraupių sukėlėjas – labai lakus. Juo galima užsikrėsti net tiesiogiai nebendravus su sergančiuoju, o per daiktus, durų rankenas ir kt.

Be to, virusu užsikrėtęs žmogus aplinkinius gali apkrėsti dvi dienas prieš išbėrimą. Rizika užsikrėsti išlieka visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Inkubacinis ligos periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 11–21 dieną.

Vakcinos nekompensuoja

Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau liga nebepasikartoja. Labai retais atvejais būna išimčių. Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline.

Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, paaugliai, patyrę stresą, sergantieji ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinio gydymo ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai
mechanizmai.

Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinės srityje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus.

Bijantiems susirgti vėjaraupiais asmenims gydytojai rekomenduoja skiepytis. Mūsų šalyje vakcina nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai. Vakcinos kaina – apie 120 litų.

Gydytoja N. Vyšniauskaitė skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduotų nebent suaugusiesiems, kurie dar nėra jais persirgę, arba šia liga nesirgusioms jaunoms moterims, kurios ketina pastoti ir nerimauja, kad nėštumo metu neužsikrėstų šiuo pavojingu virusu. Nėščių moterų vėjaraupių vakcina skiepyti negalima, nes tai gali sukelti vaisiaus patologijų.

Skiepytis ypač rekomenduojama vėjaraupiais nesirgusiems asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV ir AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).