Šilumą galės reguliuoti patys gyventojai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, leidžiantys centralizuotos šilumos vartotojams patiems pasirinkti šilumos punktų ir vidaus sistemų prižiūrėtojus.

Domina kaina

Į pagrindinį gyventojus dominantį klausimą, ar atpigs šilumos tiekimas ir su juo susijusios išlaidos, kol kas atsakyti galima nebent teoriškai. Mat iki šiol niekas nežino, kokias kainas nustatys naujieji sistemų bei punktų prižiūrėtojai ir kas jas reglamentuos.

Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad įstatymo pataisa sugriovė monopoliją: priežiūros kainas diktuos nebe monopolininkai šilumos tiekėjai, o konkurencija tarp šią paslaugą siūlančių įmonių bei privačių asmenų.

Naujasis įstatymas panaikino šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros kainų diferencijavimą pagal šilumos punktų priklausomybę.

Nuo lapkričio 1 dienos lieka tik viena kaina, kai šiluma tiekiama iš vartotojui priklausančio šilumos punkto. Į šią kainą nėra įtrauktos nei šilumos punkto, nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo sąnaudos. Taigi, daliai šilumos vartotojų kainos mažėja, t. y. tiems, kuriems buvo nustatyta kaina su šilumos punkto eksploatavimo išlaidomis, kai šilumos punktas priklauso šilumos tiekėjui.

Ne už dyką

Iki šiol centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjai patys rūpinosi daugiabučių ir įstaigų šilumos sistemomis bei punktais. Mūsų rajone visus sistemų priežiūros darbus atliko šilumą tiekianti UAB „Litesko“. Jos filialo „Vilkaviškio šiluma“ darbuotojai rūpinosi sistemų parengimu šildymo sezonui, reguliavo tiekiamos šilumos bei karšto vandens temperatūras, tikrindavo skaitiklius, fiksuodavo jų rodmenis ir kt. Įvykus gedimui namo šilumos sistemoje, pati UAB „Litesko“ rūpindavosi, kad gedimas būtų pašalintas. Tačiau visa tai buvo atliekama, suprantama, ne už dyką. Už sistemų techninę priežiūrą šilumos tiekėjai iš vartotojų imdavo kasmėnesinį mokestį, kuris priklausė nuo tam tikrų namo, šilumos sistemos, vamzdynų nusidėvėjimo ir kitų parametrų. Šių mokesčių dydį šilumos tiekėjų teikimu buvo patvirtinusi rajono Savivaldybės taryba. Vilkaviškio ir Virbalio gyventojai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mokėjo 10–14 ct už būsto kvadratinį metrą (be PVM), Kybartų (už šildymo, karšto vandens sistemų bei punktų priežiūrą) – 16–24 ct už kv. m (be PVM), Pilviškių ir Paežerių (už šildymo sistemų priežiūrą) – 10–11 ct už kv. m (be PVM).

Siūlo apsispręsti

Nuo lapkričio 1 d. tiek daugiabučių gyventojai, tiek įstaigos bei organizacijos, gaunančios centralizuotą šilumą, gali pačios apsispręsti, kam patikėti šilumos sistemų bei punktų priežiūrą. Šią paslaugą gali teikti licenciją tokiai veiklai turinti įmonė ar net fizinis asmuo.

Suprantama, jog pasirinkus kitą šilumos sistemų prižiūrėtoją UAB „Litesko“ už šią paslaugą minėto mokesčio nebeims. Tačiau kol kas neaišku, kiek už sistemų bei punktų priežiūrą prašys kiti paslaugos teikėjai, ar kainą reguliuos tik rinka, ar jos „lubas“ numatys valstybinės institucijos ir kt.

Įsigaliojus įstatymui, UAB „Litesko“ nebeprieštaravo kai kurių jau anksčiau norą tvarkytis savo šilumos punktuose pareiškusių gyventojų valiai. Patys daugiabučių, kuriuose gyvena, sistemų bei punktų priežiūrą perėmė Lauko g. 48-o namo administratorius Stanislovas Vidžiūnas bei Linas Dubickas iš Aušros g. 4-o namo. Tokia galimybe jau pasinaudojo ir trys Vilkaviškyje įsikūrusios įstaigos. Kiti šilumos vartotojai savo valios dėl sistemų prižiūrėtojo kol kas nepareiškė, tad priežiūra, kaip ir iki tol, rūpinasi UAB „Litesko“. Tačiau pareikšti savo valią pasirenkant prižiūrėtoją privalu iki 2012 m. liepos 1 d.

Tikėtina, kad valstybinės įstaigos šilumos sistemas patikės savo darbuotojams – juos išsiųs apmokyti ir įgyti licencijos. Galbūt atsiras vietinių verslininkų, susidomėsiančių šia paslaugų sfera, tačiau kol kas didelio pasirinkimo nėra. Sunkiausia apsispręsti daugiabučių gyventojams, kurių nuomonės dažnai išsiskiria ir kitais būsto klausimais.

Mums negalioja

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją nustatyta tvarka turi pasirinkti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius (Vilkaviškyje – UAB „Vilkuva“, Kybartuose – UAB „Kybartų Darna“).

Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.

Daugelis žmonių girdėjo naujojo įstatymo nuostatą, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjai ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo ir kitokiais santykiais. Tačiau nustatytas draudimas galioja tik didžiuosiuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, tad mūsų rajone šilumos sistemas galės prižiūrėti ir pati UAB „Litesko“, jei kurio namo gyventojai ar įstaiga taip pasirinks.

Kontroliuos ministerija

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklą kontroliuos Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Būtent ji, o ne šilumos tiekėjas nuo šiol atliks patikrą ir išduos pastato parengties naujam šildymo sezonui pasą. Šios inspekcijos teritorinio skyriaus atstovai dirba ir Marijampolėje. Šilumos tiekėjas, prasidėjus kitam šildymo sezonui, leis pradėti šildyti patalpas tik tada, kai jam bus pateiktas pasirengimo šildymo sezonui pasas.

Tačiau kol kas neaišku, kas kontroliuos, ar šildymo sistemas prižiūrintis asmuo nepažeidžia kitų įstatymo reikalavimų, pavyzdžiui, higienos normų, reglamentuojančių minimalią karšto vandens temperatūrą. Taupymo sumetimais neleistinai sumažinus temperatūrą, gyventojų sveikatai gali kilti pavojus, nes šiltame vandenyje susidaro sąlygos veistis pavojingiems mikrobams bei bakterijoms.

Norintieji prižiūrėti savo namo šildymo sistemą turėtų žinoti, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus energetikos ministro nustatyta tvarka atestuoja ir atitinkantiems šio įstatymo reikalavimus asmenims atestatus išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.