Į redakciją kreipėsi skaitytoja, prašydama paaiškinti, ar būtina sudaryti testamentą, jeigu ir taip aišku, kas paveldės turtą. Moteriai rūpėjo, kuris paveldėjimo būdas pigiau atsieitų jai ir jos turto paveldėtojams.
Atsakyti į skaitytojos klausimą paprašėme „Santakos“ puslapiuose sutikusios bendradarbiauti jaunos teisininkės, Mykolo Romerio universiteto lektorės, buvusios kybartietės Eglės LEONAVIČIŪTĖS.
Pagal įstatymą
Turtas po asmens mirties paveldėtojui (-ams) gali pereiti dviem būdais: pagal įstatymą ir pagal testamentą. Kiekvienu iš šių atvejų taikomos skirtingos taisyklės.
Tais atvejais, kai mirusysis nėra parašęs testamento, jo turtas paveldėtojams skiriamas įstatymo numatyta tvarka. Pirmiausia reikėtų įsidėmėti, jog paveldimas tik mirusiajam priklausęs turtas: visi jo asmeniniai daiktai bei pusė santuokoje sukaupto bendro turto (jei asmuo buvo sudaręs santuoką). Šioje situacijoje reikia žinoti, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių įgytas turtas priklauso jiems abiem lygiomis dalimis (su tam tikromis išimtimis). Todėl jeigu kalbėtume apie būsto paveldėjimą mirus vienam iš sutuoktinių, pagal įstatymą paveldėtojas turi teisę tik į pusę būsto. Namų apstatymo ir apyvokos reikmenis (baldus, buitinę techniką) paveldi įpėdiniai, kurie iki palikėjo mirties gyveno kartu su juo bent vienus metus.
Įstatymo numatyta tvarka pirmieji turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra paveldėtojo vaikai. Jeigu yra gyvas tik vienas iš, pavyzdžiui, dviejų vaikų, tai mirusio vaiko dalį paveldės palikėjo vaikaičiai. Sakykim, mirė Juozas, kuris turėjo du sūnus – Petrą ir Antaną. Juozo palikimas – 1000 Lt. Kiekvienam iš vaikų priklauso po 500 Lt. Jeigu Antanas būtų miręs dar iki savo tėvo mirties, Antano vaikams atitektų šio dalis. Tuo atveju, jei palikėjas neturi vaikų ar vaikai mirę, turtą paveldi palikėjo vaikaičiai, tėvai. Jei ir šių asmenų nėra, turtą paveldi palikėjo seneliai iš tėvo, motinos pusės ir provaikaičiai. Ir tik ketvirtosios eilės paveldėtojai yra palikėjo broliai, seserys, taip pat proseneliai iš tėvo bei motinos pusės.
Dalija paveldėtojams
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su kitais įpėdiniais pagal įstatymą. Jeigu paveldi kartu su vaikais ir jų yra ne daugiau kaip du, sutuoktiniui tenka ketvirtadalis palikimo. Sakykim, mirė Juozas, kuris turėjo žmoną Marytę ir du sūnus – Petrą ir Antaną. Juozo palikimas – 1000 Lt. Tada Marytė paveldės 250 Lt, o vaikai – likusią dalį lygiomis dalimis (po 375 Lt). Jeigu vaikų daugiau nei du, Marytė su jais paveldi lygiomis dalimis. Jeigu vaikų nebūtų, Marytė Juozo turtą paveldėtų kartu su vaikaičiais ir mirusiojo tėvais. Tokiu atvejų Marytei tektų jau pusė palikimo (500 Lt). Visas Juozo palikimas Marytei atitektų tik tuo atveju, jei Juozas neturėtų vaikų, vaikaičių, o jo tėvai būtų mirę (ar šie asmenys palikimo nepriimtų).
Kiekvienu atveju, kad ir kiek būtų paveldėtojų, visi jie patys turi patvirtinti, kad tikrai priima palikimą. Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Palikimo priėmimas patvirtinamas, kai paveldėtojas turtą pradeda valdyti faktiškai (gyventi paveldimame bute, mokėti mokesčius, naudotis paveldėtais daiktais) arba kreipiasi į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Paprastai kiekvienu atveju reikia kreiptis į notarą, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (su juo paveldėto būsto, žemės, automobilio nuosavybės teisę galima registruoti viešajame registre).
Paveldėjimo teisės liudijimas nekilnojamajam turtui (butas, namas, žemė) kainuoja 0,1 proc. turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 litų ir ne daugiau kaip 1000 litų, kilnojamajam turtui – 20–100 Lt.
Gali atsisakyti
Jeigu per nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėtojai neišreiškia noro priimti palikimą, faktiškai nepradeda valdyti paveldimo turto, laikoma, kad jie palikimo nepriėmė. Tuomet palikimą gali priimti kitos eilės paveldėtojai. Jei tokių nėra, palikimą paveldi valstybė. Net ir priėmus palikimą, per tris mėnesius jo galima atsisakyti.
Svarbu įsidėmėti, kad asmens palikimą gali sudaryti ne tik turtas, bet ir skolos, kurios net gali viršyti palikėjo turtą. Todėl priimant palikimą būtina elgtis apdairiai. Šiuo atveju galima pasitelkti dar vieną palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą pagal apyrašą.
Paveldėtojas gali kreiptis į vietos apylinkės teismą, kuris paves antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą (jame bus išvardytas visas mirusiojo turtas ir skolos). Sudarius palikimo apyrašą, paveldėtojas turės sumokėti tik tas skolas, kurios neviršija palikto turto. Nesudarius apyrašo ir priėmus visą palikimą, paveldėtojui teks sumokėti visas mirusiojo skolas.
Priklauso artimiesiems
Kiekvienas asmuo gali palikti testamentu visą ar dalį savo turto (taip pat ir namų apstatymo, apyvokos reikmenis) vienam ar keliems asmenims, įmonėms, valstybei, savivaldybėms.
Nepaisant to, koks yra surašyto testamento turinys, palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi pusę turto dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą. Sakykim, Juozas surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą – 1000 litų – paliko savivaldybei. Tačiau jo mirties dieną kartu su juo gyveno ir buvo išlaikomi žmona Marytė bei sūnus Petras. Sūnus Antanas jau palikęs tėvų namus ir gyvena savarankiškai. Šiuo atveju Marytė vis tiek turės teisę gauti 125 Lt, o sūnus Petras – 187,5 Lt.
Galima be notaro
Testamentai gali būti oficialieji (sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro) ir asmeniniai (paties asmens ranka surašytas testamentas). Sudarant oficialų testamentą, kreipiamasi į notarą. Jam palikėjas žodžiu išdėsto, kokį turtą ir kam nori palikti. Notaras sudaro du testamento rašytinius egzempliorius, jis perskaitomas palikėjui. Šis patvirtinęs, kad tekstas teisingas, pasirašo testamentą, jo akivaizdoje notaras testamentą patvirtina ir užregistruoja notariniame registre. Vieną testamento egzempliorių pasiimta palikėjas, kitas lieka notaro įstaigoje. Testamento patvirtinimo pas notarą kainos svyruoja nuo 20 iki 100 litų (priklauso nuo sudaromo testamento sudėtingumo).
Tačiau nėra būtina testamentą tvirtinti pas notarą. Jį gali sudaryti pats asmuo namuose. Testamente būtina nurodyti palikėjo vardą, pavardę, testamento sudarymo datą, vietą, koks turtas ir kam yra paliekamas. Taip pat testamentas turi būti pasirašytas. Tokį asmeninį testamentą galima surašyti bet kokia kalba.
Asmuo gali daryti testamente pataisymus, prierašus, braukymus. Dėl to testamentas nebus negaliojantis. Tokį asmeninį testamentą galima (bet nebūtina) perduoti saugoti notarui. Saugojimo kaina – apie 30 litų.
Jeigu asmeninis testamentas nebus perduotas saugoti notarui, jis per metus nuo palikėjo mirties turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Paskelbia ir vykdo
Kai tik notaras sužino apie palikėjo mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie tai praneša įpėdiniams (jei buvo sudarytas oficialus testamentas ar asmeninis testamentas saugomas pas notarą). Jei testamentas buvo saugomas namie, niekaip oficialiai nepatvirtinus, paveldėtojai per metus nuo palikėjo mirties turi kreiptis į vietos apylinkės teismą su prašymu patvirtinti testamentą.
Teismas patikrina, ar yra visos privalomos testamento dalys, sulygina mirusio ir testamentą sudariusio asmens tapatybę, iš turimų duomenų įvertina, ar testamentas sudarytas laisva valia. Jei visi reikalavimai tenkinami, teismas testamentą patvirtina. Su šia teismo nutartimi galima kreiptis į notarą ir prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Palikėjas testamente gali nurodyti asmenį, kuris bus atsakingas už palikimo vykdymą (laikiną turto administravimą, kol turtas neperduotas įpėdiniams, papildomų sąlygų įgyvendinimą dėl palikimo perdavimo, įpėdinių paiešką, skolų išmokėjimą ir pan.).
Jei asmuo tokio vykdytojo nepaskyrė, o įpėdiniai irgi nesiima iniciatyvos dėl turto administravimo, vietos apylinkės teismas skiria palikimo administratorių. Bet kokiu atveju sudaromas palikimo apyrašas: surašomas visas palikėjo turtas, skolos, nurodomi asmenys, kuriems palikėjas liko skolingas, ir asmenys, kurie skolingi palikėjui.
Kaip ir paveldėjimo pagal įstatymą atveju, įpėdinis turi išreikšti sutikimą dėl palikimo priėmimo. Jei nė vienas įpėdinis palikimo nepriima, visas palikėjo turtas ir skolos pereina valstybei.
Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kuris iš turto perdavimo būdų yra geriausias. Jo pasirinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių: turimo turto, įpėdinių skaičiaus, santykių šeimoje, giminėje, finansinių galimybių sudaryti oficialų testamentą. Tik pats asmuo gali apsispręsti, ar sudarinėti testamentą, ar leisti savo turtą po mirties skirstyti įstatymo nustatyta tvarka.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.