Notarė testamento namuose nesaugotų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Po „Santakoje“ išspausdinto rašinio „Ar verta rašyti testamentą, turite apsispręsti pats“ (2011 m. gruodžio 20 d.) rajono notarai sulaukė žmonių antplūdžio ir įvairių klausimų, o ypač dėl asmeninio testamento surašymo.

Žmonėms iškilusius klausimus sutiko paaiškinti Vilkaviškio 1-ojo notarų biuro notarė Rita VYZIENĖ.


Išreiškia valią

Ne vieną dešimtmetį notare dirbanti R. Vyzienė sakė dažnai sulaukianti gyventojų klausimo, kada laikas surašyti testamentą. Mat daugelis kažkodėl įsivaizduoja, kad šis dokumentas – tarsi paskutinis laiškas, atsisveikinant su pasauliu. Tačiau notarė mėgsta pajuokauti, jog dar nė vienam testamentas mirties neprišaukė, o jį rašyti tikrai ne laikas tuomet, kai mirštančiam žmogui jau reikia kviesti kunigą. Juolab kad visuomet galima persigalvoti, o turtas bus dalijamas pagal paskutinį testatoriaus parašytą testamentą.

Kai žmonės teiraujasi, ar būtina surašyti testamentą, notarė pirmiausia klausia, ko pageidauja pats testatorius. Jeigu vienišas likęs našlys pasirengęs savo turtą vaikams išdalyti po lygiai, gaišti laiko su testamentu net neverta. Juk ir paveldint pagal įstatymą turtas bus išdalytas taip pat – lygiomis dalimis. Tačiau dažnai žmonės numato, jog vienam vaikui paliks, pavyzdžiui, namą, kitam – žemės sklypą ar sodą, trečiam – santaupas ar pan. Tuomet testamentu išreikšti savo valią būtina.

Pasitaiko atvejų, kad žmonės nesutaria su savo vaikais ar kitais galimais turto paveldėtojais, kurie neprižiūri ligos atveju, nesirūpina. Tad kartais žmogus, nutaręs savo namus ir pinigus palikti žaviai kaimynei, skiriančiai jam laiko bei dėmesio, pagaminančiai pietus ir t. t., savo valią išreiškia testamente. Taigi esminis paveldėjimo pagal testamentą ir pagal įstatymą skirtumas yra tas, jog testamente nurodomi konkretūs turtą paveldėsiantys asmenys.


Priėmęs neatsisakysi

Anot notarės, žmonės dažnai mano, jog surašius testamentą paveldėtojams bus mažiau rūpesčių, jiems niekur nereikės kreiptis. Deja, nepriklausomai nuo to, ar artimasis paliko testamentą, ar paveldima įstatymo numatyta tvarka, per tris mėnesius nuo žmogaus mirties paveldėtojai privalo kreiptis į notarą ir priimti palikimą. Notaras užves paveldėjimo bylą, surinks reikiamus dokumentus apie mirusiojo turtą ir išduos paveldėjimo teisės liudijimą. Šiame dokumente nurodoma, kokie asmenys ir kokiomis dalimis paveldėjo turtą. Tik paveldėjimo teisės liudijimas, o ne testamentas yra įpėdinio nuosavybės dokumentas.

Prieš paduodami pareiškimą notarui įpėdiniai turi būti apsisprendę, ar jie nori gauti mirusiojo turtą, ar tokios teisės atsisako. Padavus pareiškimą apie priimamą paveldėjimą, vėliau atsisakyti palikimo neįmanoma. Dažnai pasitaiko atvejų, jog priėmę paveldėjimą įpėdiniai vėliau sužino, kad jiems turtą palikęs giminaitis turėjo ir aibę skolų, kurias privalės prisiimti paveldėtojas. Deja, kelio atgal nebėra, nes priėmus palikimą jo atsisakyti neįmanoma. Gali būti ir taip, jog skolos bus didesnės už paveldėto turto vertę, tad paveldėtojui jas teks grąžinti iš savo asmeninio turto. Todėl notarė patartų, įtarus apie turtą palikusio artimojo skolas, paveldėjimą priimti tik pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldėtojui skolas tektų atlyginti tik paveldėtu turtu.


Paveldi be išlygų

R. Vyzienė pasakojo, kad jos praktikoje pasitaikė atvejų, kai paveldėtojai norėjo priimti tik dalį turto. Deja, paveldėjimas su išlygomis neįmanomas. Taip pat negalima atsisakyti palikimo, numatant sąlygas. Pavyzdžiui, atsisakant paveldėjimo į tėvų namą negalima numatyti sąlygų, jog kitas paveldėtojas neturi teisės jo parduoti. Atsisakęs palikimo žmogus iškrenta iš įpėdinių rato ir jokios valios nebeturi. Su savo turtu paveldėtojas gali elgtis kaip tinkamas.

Rašant testamentą galima numatyti tam tikras sąlygas, tačiau jos neturi prieštarauti įstatymui. Pavyzdžiui, nors ir kokia brangi testatoriui būtų protėvių žemė, jis negali drausti paveldėtojui jos parduoti. Testamente galima nurodyti sąlygą, kuri teisininkų kalba vadinama uzufruktu. Uzufrukto teise galima naudoti kitam asmeniui priklausantį turtą tam tikrą laiką, pavyzdžiui, palikti namą įpėdiniui su sąlyga, kad jame iki gyvenimo pabaigos galės gyventi ir sena močiutė.


Kainuos tūkstančius

Anot notarės, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad už paveldėjimą notarui teks mokėti tūkstančius litų. Tačiau taip tikrai nėra. Problemų kyla tuomet, kai paveldimas nekilnojamasis turtas nėra tinkamai įregistruotas turto registre. Jei miręs asmuo laiku nesutvarkė dokumentų, net nebuvo įregistravęs turto savo vardu, paveldėtojui gali tekti pakloti tikrai nemenkas sumas.

– Bet mokėti teks tikrai ne notarui už paveldėjimo liudijimo išdavimą, o Nekilnojamojo turto registrui už pastatų inventorizaciją ir teisinę registraciją. Ir ši kaina nepriklausys nuo to, ar paveldima pagal testamentą, ar pagal įstatymą, – sakė R. Vyzienė.

Dar viena problema, su kuria dažnai susiduria notarai ir paveldėtojai, – asmeniniai testamentai, kuriuos galima surašyti bei laikyti savo namuose ir kurie paprastai būna nepatvirtinti nei notaro, nei seniūno ar kitų tokią teisę turinčių asmenų. Nors teisę surašyti asmeninį testamentą turi bet kuris testatorius, būtina žinoti kai kuriuos niuansus. Daugelis net nenumano, kad asmeninis testamentas būtinai turi būti surašytas testatoriaus ranka. Jei testamentas bus surašytas kompiuteriu, rašymo mašinėle ir tik pasirašytas testatoriaus, jis negalios – teismas jo netvirtins.


Kyla problemų

Su asmeniniais testamentais kyla problemų ir dėl to, kad jį surašę asmenys kartais paveldėtojams apie tai nieko nepasako. Tokiu atveju dokumentas gali tiesiog nusimėtyti, būti sunaikintas suinteresuotų asmenų ar surastas per vėlai, kai turtas jau bus išdalytas paveldėtojams įstatymo numatyta tvarka, netgi parduotas.

Testatoriaus surašytas testamentas, kurį patvirtina seniūnas, gydytojas ar kitas tokią teisę turintis asmuo, taip pat perduodamas saugoti notarui. Dokumentas įtraukiamas į Testamentų registrą, todėl niekada nekils tokių nesusipratimų, kaip su asmeniniu testamentu. Notaras visuomet galės patikrinti, ar miręs žmogus išreiškė savo valią dėl jo turto dalybų. Nuslėpti tokio testamento neįmanoma.

– Negaliu agituoti testamentą tvirtinti pas notarą, seniūną ar kitą tokią teisę turintį asmenį, nes įstatymas numato ir asmeninio testamento teisę. Tačiau pati rašydama testamentą geriau sumokėčiau kelias dešimtis litų, kad galėčiau būti garantuota, jog bus įvykdyta mano valia ir įpėdiniams nekils papildomų problemų, – į skaitytojams rūpimą klausimą atsakė notarė R. Vyzienė.