Norvegijoje studijuojanti vilkaviškietė svajoja grįžti į Lietuvą

Andrius GRYGELAITIS

Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog daugelis jaunų žmonių yra pasiryžę išvykti iš Lietuvos ir savo gyvenimą įsivaizduoja užsienyje. Tačiau šiuo metu Norvegijoje studijuojanti vilkaviškietė Ieva Liepuoniūtė mąsto priešingai – mergina svajoja apie grįžimą į gimtąją šalį.


Nebijo iššūkių

Devyniolikmetė mergina šiuo metu studijuoja Raudonojo kryžiaus koledže Norvegijoje. Prieš išvykdama į šią Skandinavijos valstybę I. Liepuoniūtė mokėsi tuometinėje Vilkaviškio „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Baigusi aštuonias klases mergina išvažiavo tęsti mokslų į Vilniaus licėjų.

„Tai buvo nemenkas iššūkis tiek man, tiek mano šeimai. Esu ir visuomet būsiu dėkinga savo pirmiesiems mokytojams, suteikusiems tvirtą žinių pagrindą bei įskiepijusiems norą pažinti, siekti ir eiti pirmyn“, – tvirtino I. Liepuoniūtė.

Būtent įgytas pasitikėjimas savimi vilkaviškietei padėjo puikiai pritapti sostinėje, kurioje mergina praleido trejus metus. „Licėjus man buvo ne vien mokykla – tai buvo gyvenimo būdas“, – tikino Ieva.

Dar besimokydama vienuoliktoje klasėje Ieva sužinojo apie nacionalinio Jungtinių pasaulio koledžų komiteto organizuojamą konkursą mokslo stipendijoms laimėti. Kadangi vilkaviškietė yra smalsi, nebijanti naujų iššūkių ir mėgstanti išbandyti savo jėgas įvairiose srityse, ji net nedvejodama nusprendė dalyvauti ir šiame konkurse.


Pasirinko Norvegiją

Konkursas stipendijoms laimėti vyko keliais etapais. Iš pradžių kandidatams reikėjo parašyti samprotaujamąjį rašinį, vėliau juos egzaminavo nacionalinio komiteto atstovai, dar vėliau – šalių, kuriose yra įsikūrę Jungtiniai pasaulio koledžai, ambasadoriai. Vilkaviškietė sėkmingai įveikė atranką. Kai konkurso organizatoriai paklausė Ievos, kurioje šalyje ši norėtų studijuoti, ji net nedvejodama pasirinko Norvegiją.

„Žaviuosi šios šalies kultūra, norvegų gyvenimo būdu, neapsakomo grožio gamta. Be to, ši valstybė yra gana netoli nuo gimtosios Lietuvos“, – pasirinkimo priežastis vardijo pašnekovė.

Studijuodama Raudonojo kryžiaus koledže mergina mokosi pagal tarptautinio bakalaureato programą. Baigusi dviejų mokslo metų kursą ji turėtų įgyti tarptautinį vidurinės mokyklos diplomą.

Neįkainojama patirtis

Raudonojo kryžiaus koledžas Norvegijoje yra vienas iš 13 Jungtinio pasaulio koledžų, išsibarsčiusių po įvairias vals-tybes.

Šių koledžų tikslas yra per tarptautinį švietimą, patirtį ir paramą bendruomenei sudaryti sąlygas jauniems žmonėms tapti atsakingais, politiškai sąmoningais ir jautriais piliečiais, atsidavusiais taikos, teisingumo, supratimo bei bendradarbiavimo idealams.

Kaip pasakojo Ieva, koledže itin didelis dėmesys skiriamas popamokiniams užsiėmimams – savanoriavimui, sportui, visuomeninei veiklai.

„Lankau baseiną, vedu jogos užsiėmimus negalią turintiems vieno reabilitacinio centro pacientams, rašau į koledžo laikraštį, esu lyderių kursų narė. Pastaruoju metu organizuoju ir vedu intelektualųjį klausimų-atsakymų žaidimą „Protmūšis“. Džiugu, kad šis projektas sulaukė didelio pasisekimo ir susidomėjimo – daugiau nei pusė koledžo studentų ir dėstytojų komanda dalyvauja žaidime“, – pasakojo pašnekovė. Anot jos, patirtis, kurią gauna besimokydama Norvegijoje, – neįkainojama.

Pasakodama apie studijas mergina tvirtino, jog vienas iš įdomiausių užsiėmimų yra norvegiškos kultūros pažinimo programa. Pirmąjį pusmetį visi moksleiviai mokėsi norvegų kalbos, o dabar kiekvieną savaitę vyksta trumpos paskaitos apie norvegų kultūrą: muziką, tradicijas, literatūrą, gyvenimo būdą, šalies vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje.

Visai neseniai studentai buvo išvykę į kalnus, kur mokėsi slidinėjimo technikos, keletą naktų miegojo sniego urve.


Iš skirtingų šalių

Raudonojo kryžiaus koledžas nėra didelis. Jame mokosi tik apie 200 moksleivių. Visi jie yra apgyvendinti 5 namuose, pavadintuose Skandinavijos šalių vardais. Vilkaviškietė kartu su kambario draugėmis iš Singapūro, Norvegijos, Tailando bei Salvadoro gyvena danų name.

„Gyventi su žmonėmis iš skirtingų pasaulio kontinentų turbūt yra vienas iš didžiausių iššūkių. Manau, jog svarbiausia yra visapusiška pagarba, supratimas ir tolerancija. Jei nori užeiti į kambarį, kuriame gyvena musulmonė, privalai pasibeldusi šiek tiek palaukti, nes, jei neiškentusi užeisi į kambarį per anksti ir pamatysi ją be galvos apdangalo, įžeisi ne tik ją, bet ir jos kultūrą“, – pasakojo Ieva.

Mergina tikino, kad jai bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis nekyla jokių problemų.

Ieva greitai su aplinkiniais randa bendrą kalbą. Vilkaviškietė atviravo, jog jau ir dabar kartais tenka pagalvoti apie tai, kaip pasibaigus studijų programai bus sunku su visais išsiskirti.


Planuose – Lietuva

Nepaisant gerų galimybių bei perspektyvų Norvegijoje I. Liepuoniūtė nežada pasilikti šioje šalyje. Mergina tikisi grįžti į Lietuvą.

„Malonus kultūrinis šokas, patirtas koledže, ir tarptautinė patirtis leidžia geriau suvokti tėvynės svarbą.

Posakis „Visur gerai, bet namuose geriausia“ čia suspindi visomis įmanomomis spalvomis, o entuziazmas parvežti visas sukauptas žinias namo ir dirbti tėvynės labui tampa didelis kaip niekada. Visada buvau savo šalies patriotė. Tikiu, kad mano pareiga – grįžti į gimtinę ir pasidalyti savo patirtimi su Lietuvos žmonėmis“, – tikino pašnekovė.

Baigusi mokslus koledže mergina norėtų tęsti studijas universitete.

Ji visuomet domėjosi gamtos mokslais, jautė poreikį nutraukti paslaptingumo šydą nuo to, kas nepažinta ir nauja.

„Ypač viliojantis ir patrauklus man atrodo biochemijos pasaulis. Rasti raktą nuo vartų į žinių pasaulį man padėjo didelis užsispyrimas ir reiklumas sau, kuris nuvedė iki įvairių gamtos mokslų olimpiadų, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso pakylos. Vieną kartą pabuvojus tame pasaulyje, nesinori iš jo ištrūkti, todėl net neabejoju, kad savo ateitį bandysiu sieti su chemijos ir biologijos mokslais“, – ateities planais pasidalijo vilkaviškietė.

Didžiausia nebijančios iššūkių merginos siekiamybė – užsiimti prasminga ir malonumą teikiančia veikla bei tapti svarbiu visuomenės nariu.