Tikras lietuvis turi auginti linų

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Atrodė, kad linai jau visai išnyko iš Lietuvos kraštovaizdžio, bet, pasirodo, Suvalkijoje vienur kitur dar mėlynuoja šių tradicinių augalų akelės.

Pirmųjų sėklų nusipirko vaistinėje

Šiuos augalus aliejui Klausučių seniūnijoje augina Žynių kaimo gyventojas Kęstutis Nikliauza. Jo žemėje beveik trijų hektarų linų plotelis melsvuoja jau ketvirtą liepą. Iš jų rudenį Kęstutis spaudžia populiarųjį sėmeninį aliejų.

– Pirmais metais buvau pasisėjęs pluoštinių linų. Radau vaistinėje sėklų ir nusipirkau, – apie linininkystės pradžią pasakojo žmogus. – Tai kad vargau nuimdamas… Su grūdų kombainu juos nukulti buvo neįmanoma – vėlėsi. Paskui pasiskolinau iš vieno šakiečio rovimo mašiną, tai iš kelių hektarų ploto vos 12 maišų prikūliau, nes tokia technika neskirta sėklų derliui doroti.

Aliejiniai linai – ne tokie reiklūs

Kitąmet Kęstutis jau pasisėjo aliejinių linų. Ir dabar iš vieno hektaro su grūdų kombainu jis prikulia po dvi tonas vadinamųjų sėmenų. Spausti vyriškis sėklas veža į Šakius. Iš maišo sėmenų parsiveža apie 10–12 litrų aliejaus. Vis dėlto, pasak Kęstučio, jis norėtų savuosius linus vėl maišyti su pluoštinių linų sėklomis. Mat pastarosios suteikia aliejui geresnį skonį.

Tačiau sėmeniniai linai nėra tokie reiklūs agrotechnikai ir tręšimui kaip pluoštiniai. Linams reikia švarių, nepiktžolėtų ir derlingų dirvų. Jie paprastai sėjami po žieminių javų, bet ekologiniuose ūkiuose galima būtų juos sėti ir po daugiamečių žolių, kurių plotai neužteršti piktžolėmis – usnimis, dirvinėmis pienėmis ar varpučiu.

Linų nerekomenduojama sėti labai anksti, nes tuomet iškyla problemų naikinant piktžoles. Kuo vėlyvesnė sėja, tuo daugiau piktžolių galima sunaikinti dar iki sėjos įdirbant dirvą. Tačiau labai suvėlinus sėją (pasėjus linus po birželio 15 dienos), linų sėklų derlius sumažėja net 54 proc. Be to, reikėtų nevėlinti sėjos ir dėl to, kad linai galėtų subręsti bent iki rugsėjo vidurio.

Linus valo rankiniu būdu

Sėmeniniai linai pjaunami ir kuliami javų kombainu. Derlius nuimamas vadinamosios „rudosios“ brandos, kai galvenos paruduoja ir sėklos jose ima barškėti, tačiau linų stiebai dar būna palyginti drėgni ir pjaunant dažnai vyniojasi ant kombaino pjaunamosios sraigės, lenktuvų bei kitų besisukančių darbinių dalių. Kombainas mažiau užsikemša pjaunant linus aukštai, t. y. nupjaunant tik galvenas, bet tokiu atveju gali būti sudėtinga kokybiškai užarti likusią aukštą ražieną, ypač auginant aukštaūgių veislių sėmeninius linus.

Kadangi sėmeniniai linai pjaunami palyginti vėlai – rugsėjį, o kartais netgi spalį, būtina sulaukti sausos, saulėtos dienos ir pjauti juos tik po vidudienio, kai augalai pakankamai sausi. Tada linų stiebai mažiau vyniojasi ant kombaino besisukančių dalių. Tinkamai sureguliavus valomąją, sėmenų švarumas būna 95–98 procentų.

Savo linus K. Nikliauza valo pats, rankiniu būdu – sijoja per rėtį. Tad galima sakyti, kad kiekvienas lino grūdas pereina per jo rankas.

– Kai sakau žmonėms, kad čia mano linų produktas, tai jie iš manęs juokiasi, sako, kad šiais laikais linų niekas neaugina. O aš auginu. Nusprendžiau, jog būsiu tikras lietuvis. Tegul atvažiuoja pažiūrėti, kaip gražiai žydi. Tiesa, jie žydi labai trumpai, – šypsojosi žyniškis.

Ūkininko kaprizas – ponės

Ne tik linų pažiūrėti galima užsukti pas nuoširdų šios kultūros augintoją. Greta namų Žyniuose ganosi du nedideli arkliukai poniai. Su jais, tiksliau – jomis, vilkaviškiečiai galėjo susipažinti per miesto šventę.

– Čia dar vienas mano kaprizas, – vėl šypsojosi Kęstutis. – Užsimaniau poniukės per Kaziuko mugę Vilniuje. Susitariau su jos šeimininku ir kitą dieną nuvažiavau į Žemaitijos kraštą jos pasiimti. Parsivežiau jau kumelingą savo „Renault Espace“ automobiliu. Poniukė kaip tik tilpo gale. Gal kam keistai atrodė, jeigu prasilenkėm.

Dabar poniukės pašonėje jau laksto kaip iš akies traukta jos antrininkė, tik mažesnė. Ir šią dėmėtą kumelaitę Kęstutis ketina auginti. Gyvulėlis jaukus, norisi tokį turėti šalia. Juolab kad ir pašaro žiemai reikia nedaug, ir pasivažinėti pasikinkius į vežimaitį galima. Ir pačiam smagu, ir aplinkiniams vaikams įdomumas.