Apžiūrėjus Teiberių kaime gyvenančio Valdo Anskaičio patobulintą transporto priemonę peršasi mintis, kad posakis „dviračio neišrasi“ vis dėlto yra ginčytinas. Ir žilstelėję vyrai, ir jaunuolio bendraamžiai emocingai stebisi pamatę Valdo dviratį „du viename“.
Variklis – būtinai!
Nors V. Anskaitis pasakojo konstruoti ėmęsis dėl to, kad pavasarį ir vasarą turėtų kuo važinėti, daugiau pabendravus su vaikinu patiri, jog, matyt, esama ir kitų, ne vien praktinių priežasčių. Mažas būdamas Valdas sakosi išardydavęs nusibodusias mašinėles ir konstruodavęs jų varikliukais varomus laivelius. Plukdė Valdas ir burlaivį, bet apibendrindamas savo vaikiškus mėginimus vis dėlto sako: „O kaip be variklio?! Variklis – būtinai!“
Praėjusį rudenį vaikinas išpardavė visus turėtus paprastus motorinius dviračius. Jų buvo bene šeši, ir visi važiuojantys. Tik vieną motorinį dviratį V. Anskaitis buvo pirkęs „gatavą“. Kitus nagingas vaikinas sutvėrė iš atskirų detalių.
Dviratis „du viename“
Žiemą, turėdamas daugiau laisvalaikio ir rūpestį, kad atšilus orui nebus kuo važiuoti, Valdas žvalgėsi po interneto puslapius. Dėmesį patraukė įdomios savadarbės transporto priemonės. Jų autoriai paprastų dviračių rėmuose įtvirtindavo variklius, kad važiuojant nereikėtų minti pedalų.
V. Anskaitis apgalvojo, kaip šią idėją būtų galima patobulinti, mat jis norėjo mažesnės, lengvesnės ir ekonomiškesnės transporto priemonės negu matytosios internete.
Dviratį, beje, irgi paties pasidirbintą iš dalių, Valdas turėjo jau iš seniau, o nebrangaus variklio kantriai žvalgėsi turguje. Įsigijo neveikiantį benzininio pjūklo variklį, kurį pats ir „atgaivino“.
Kai mintis buvo subrandinta, o „medžiaga“ paruošta, vaikinas ėmėsi darbo.
Pirmiausia pasidarė specialius laikiklius, kuriais ant priekinio dviračio rato pritvirtino variklį.
Būtent sprendimas variklį tvirtinti ne ant galinio rato, kaip kad matė internete, o ant priekinio, ir yra paties Valdo sumanymas. Norėdamas turėti dviratį „du viename“ jis pasidarė sankabą, tad dabar pats renkasi, kuo važiuoti.
Kai variklis nuleistas ant rato, Valdas vairuoja motorinę transporto priemonę, kuri pasiekia iki 50 km / h greitį. Kai įjungęs sankabą variklį pakelia, mina paprastu dviračiu. Tad jam visai nebaisu, kad neapsižiūrėjęs išvažiuos iš namų su tuščiu „kuro baku“.
Pastarojo funkciją kol kas atlieka plastikinis butelis, tačiau artimiausiuose V. Anskaičio planuose – dvifunkcės transporto priemonės gražinimas ir tobulinimas. Reikia pritaisyti apsaugas besisukančioms variklio detalėms, pailginti dujų išmetamąjį vamzdį.
Mintyse – „galingesnis“ dviratis
Sėdęs ant unikalaus dviračio Valdas dabar kiek rečiau užveda kito, senesnio, savo kūrinio variklį. Dar turi iš susirankiotų dalių sukonstruotą mopedą, kuris lyg prašytųsi vadinamas „mažyliu“. Šį pavasarį mopedas tarytum atgimė, mat praėjusią vasarą juo pavažinėjęs jaunuolis nutarė žiemą vis dėlto jį išardyti ir dar patobulinti. Kovo pradžioje mopedo variklis buvo užvestas ir nuvažiuoti pirmieji kilometrai.
Dvidešimtmetis V. Anskaitis sakosi malonumą konstruoti pajutęs gana neseniai. Būdamas gal aštuoniolikos metų įsigijo pirmąjį motorinį dviratį ir nuo tada „pradėjo knaibyti“. Dabar vaikino mintys pamažu ima suktis apie krosinį dviratį su varikliu, kuriuo galėtų įveikti purvynus ir duobes.
Renata VITKAUSKIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.