Perskaitęs lapkričio 29 d. „Santakoje“ straipsnį „Gelbėdamas aikštelę futbolo treneris ant kojų sukėlė nemažai institucijų“ norėčiau pasakyti, kad jame pateiktas Čyčkų bendruomenės tarybos atsakymas į mano skundą dėl neteisėtų kasinėjimų oficialiai patvirtina, jog tik spalio 29 d. taryba užprotokolavo kreipimąsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją su prašymu įrengti lietaus ir automobilių stovėjimo aikštelės nuotekų sistemą. Turiu pastebėti, kad lapkričio 8 d. man bendraujant su meru A. A. Greimu bei administracijos direktoriumi A. Balbieriumi jie apie tokį kreipimąsi dar nieko nebuvo girdėję. Apie šio „europinio projekto“ egzistavimą nieko nežinojo ir dalis tos pačios bendruomenės tarybos narių, su kuriais teko bendrauti.
Kas galėtų paneigti, kad minimas kreipimasis į Savivaldybę buvo „sukurptas“ tik skandalui iškilus, t. y. atgaline data.
Netikiu ir niekada nepatikėsiu, kad dalis gerai mano pažįstamų bendruomenės tarybos narių galėtų teigti, jog įrengiant sporto aikštynus V. Paunksnis nepajudino nė mažiausio pirštelio, kaip rašoma redakcijai pateiktame rašte. Siūlyčiau visiems pasižiūrėti 2009 m. buvusių Čyčkų kaimo bendruomenės sporto aikštynų nuotraukas. Būtent tokie jie buvo vadovaujant bendruomenės pirmininkei A. Jurevičienei.
2009 m. pabaigoje „Šešupės“ futbolo klubas pateikė projektą Kūno kultūros ir sporto departamentui. Ir kur jau kur, bet šitame projekte iki aikštelės paskyrimo nė mažiausio pirštelio nepajudino bendruomenės pirmininkė. Pravartu tarybos nariams būtų paskaityti ir 2010 m. gegužės 13 d. Kūno kultūros ir sporto departamento „Šešupės“ futbolo klubui atsiųstą raštą Nr. S-529, kuriame rašoma, kad „Vilkaviškio r. savivaldybės seniūnijos Čyčkų bendruomenės futbolo klubui „Šešupė“ skirta ir numatyta įrengti universali dirbtinės dangos sporto aikštelė su atitvėrimu“.
Kadangi nė vienas toliau rašte minimas spręstinas klausimas jau nebuvo mano kompetencijoje, normalu, kad šiuos darbus atliko žmonės, turintys tam įgaliojimus. Tuometinis savivaldybės meras A. Bagušinskas ir Šeimenos seniūnas G. Bakūnas, manau, nenuneigtų faktų, kiek kartų aš varsčiau Savivaldybės administracijos duris, kad mano pastangomis gauta sporto aikštelė būtų įrengta būtent Čyčkų kaime. Viso kaimo sportuojantieji dėkingi Šeimenos seniūnui G. Bakūnui, įrengusiam Čyčkų kaimo stadioną. Taip pat ir aš.
Teigiant, kad aikštynu rūpinosi Čyčkų kaimo žmonės, keistai pamirštama, jog aikštelės pagrindų paruošimo talkoje dalyvavau ne tik aš, bet visa „Šešupės“ futbolo komanda. Negana to, visą 2011 m. futbolo sezoną, trukusį nuo balandžio iki spalio mėnesio, „Šešupės“ komandos žmonės pagal iš anksto sudarytą grafiką mano asmenine žoliapjove kiekvieną savaitę pjovė stadiono veją naudodami savo lėšomis nupirktus degalus. Visa pirmosios kaimo gyvenvietės žaliojo ploto teritorija, kuri yra ir viso Čyčkų kaimo veidas, taip pat buvo tvarkoma ne kaimo bendruomenės lėšomis. Vertėtų žinoti, kad Čyčkų kaimo seniūnaitis A. Jurevičius ne tik pats nesirūpino šios teritorijos priežiūra, bet ir viešuosius darbus dirbantiems žmonėms uždraudė artintis prie sporto aikštyno.
Mano iniciatyva Čyčkų kaimo aikštynuose vykdomas Sekmadienio futbolo lygos turnyras, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 žaidėjų iš Marijampolės apskrities bei žiūrovai, manau, taip pat prisideda prie kaimo vardo garsinimo.
Kreipdamasis į visus „besirūpinančius kaimo gerove“, norėčiau paprašyti prisiminti, kas sutvarkė akacijų teritoriją, kas žaliojoje sporto aikštynų vejoje pasodino pušis, šermukšnius, berželius. Šie darbai bendruomenei nekainavo nė vieno lito. 2012 m. visi sporto aikštyno vejos plotai buvo prižiūrimi mano asmeninėmis lėšomis. Tik vasarai įpusėjus, po pokalbio su Šeimenos seniūnu G. Bakūnu, man buvo leista naudotis bendruomenės traktoriuku vejai pjauti, į jį pilant savo degalus. Dėl tikslumo reikia pripažinti, kad du kartus per visą vasaros sezoną šis darbas buvo atliekamas bendruomenės lėšomis.
Tai ne aš vengiu žmonių, kaip teigiama rašte, aš nuolatos esu jų apsuptyje. Tai A. Jurevičienė, kabindama pranešimus apie bendruomenės namuose vykstančius susirinkimus likus vos dviem dienoms iki jų, viešai neskelbdama susirinkimo darbotvarkės, atima kaimo žmonių teisę dalyvauti bendruomenės gyvenime. Į paskutinįjį susirinkimą buvau pakviestas iš vakaro registruotu pranešimu, kuriame teigiama, „kad nedalyvavimą susirinkime traktuosime kaip vengimą spręsti iškilusias problemas“. Nurodytą datą aš turėjau suplanuotą susitikimą, į kurį ir nuvykau. Antra vertus, norėčiau pastebėti, kad dėl aikštelės iškilusias problemas spręsti reikia ne man, o tam, kas jų pridarė.
Susirinkimo metu reikėtų kalbėti ne apie tai, koks blogas V. Paunksnis, išprašantis iš dirbtinės dangos aikštelės dumblinais batais žaidžiančius vaikus, o mokyti juos sportuojant naudoti sportinį apavą. Nereikėtų su pasibaisėjimu garsiai kalbėti apie tai, kad treniruočių metu pašaliniai asmenys paprašomi palikti aikštelę, o bandyti išaiškinti visiems, kad aikštyne žmonės treniruojasi tam, kad būtų garsinamas Čyčkų kaimo vardas. Rajono ir Lietuvos mastu rengiamuose futbolo turnyruose dalyvauja Vilkaviškio „Šešupės-Čyčkų“ komanda. Čyčkų kaimo dirbtinės dangos aikštynuose pradėjusi treniruotis mergina atrinkta į Lietuvos merginų U-19 futbolo rinktinę ir sulaukusi 16 metų jau vyko į Vengriją dalyvauti UEFA atrankinėse futbolo varžybose, kurių protokoluose buvo minimas tas pats Čyčkų vardas.
Besirūpinantis kaimo įvaizdžio kūrimu bendruomenės vadovas tuo didžiuotųsi, sudarydamas sportuojantiesiems kaip galima geresnes sąlygas, bent jau pasiūlydamas tuo metu tuščias bendruomenės patalpas persirengti. Tuo tarpu A. Jurevičienė, įsikirtusi į bendrų namų raktus, akylai kaip šv. Petras prie rojaus vartų saugo, kad, gink Dieve, į juos niekas nepatektų.
Daugelį bendruomenės tarybos ir jų šeimos narių pažįstu asmeniškai. Tai malonūs, veiklūs žmonės, turintys daugybę minčių ir idėjų. Gero vadovo rankose jie kalnus nuverstų ir, mano žiniomis, bandė. Kalbama, kad kažkada bendruomenės namuose buvo treniruoklių salė jaunimui, organizuojamos diskotekos, skaitomos paskaitos, pristatoma kosmetika ir t. t. Visa tai seniai sugriauta.
Iš šalies stebint susidaro vaizdas, kad bendruomenės žmonės reikalingi tik talkoms organizuoti, o tarybos nariai – dar ir šventėms. Pamalonindama klusniuosius A. Jurevičienė atrakina savojo „rojaus“, t. y. kaimo bendruomenės poreikiams tenkinti skirtų bendruomenės namų, duris, leisdama švęsti gimtadienius, jubiliejus, vestuves. Paprastam mirtingajam vartai užrakinti: tai per jaunas, tai per senas, tai kaimynams trukdys.
Siūlau pakeisti projekto pavadinimą į „Čyčkų kaimo bendruomenės namai – Jurevičių poreikiams“. Ir gražu, ir paskirtį atitiks. O ir paneigti nelabai kas gali, nes Čyčkų kaimo bendruomenės pirmininkė – A. Jurevičienė, Čyčkų kaimo bendruomenės buhalterė – D. Jurevičienė, seniūnaitis – A. Jurevičius. Nežinau kitų tarybos narių sąsajų su Jurevičių šeima, todėl komentuoti negaliu. Gal vertėtų pasiaiškinti.
Kaimo vaikai seniai spėjo užaugti, o didžiuojamasi vis dar tuo pačiu vaikų žaidimo aikštynu, kur vasaros metu net veja būna nepjauta. Tada, kai kiti bendruomenių pirmininkai dirba pasiraitoję rankoves kaimo žmonių labui, A. Jurevičienė vis vykdo bendrus projektus. Privardins jų begalę, ir pasakyk, žmogau, kad nedirbama: šiukšles rinkom, dviračiais važiavom, į ekskursijas su prierašu „vietų skaičius ribotas“ buvom kviečiami.
Taip ir rieda traukinys, veždamas Čyčkų kaimo bendruomenės pirmininkę A. Jurevičienę ir jai prijaučiančiuosius su bendrais projektais į vis didesnius kalnelius, ir mojuoja vis toliau nuo jų tolstančiam traukiniui paprasti kaimo bendruomenės žmonės su savo paprastais žmogiškais norais, kad bendruomenės namuose, kuriuose, kaip deklaruojama, bus tenkintini viso kaimo poreikiai, būtų biblioteka, pirtelė, skalbyklėlė, visiems prieinami kompiuteriai, vyktų koncertai, renginiai, kad jauki aplinka burtų žmones bendriems darbams. Tolstantis traukinys nuveža kaimo jaunimo svajones apie treniruoklių, diskotekų galimybes. Čyčkų kaime privalu žaisti tik pagal Jurevičių šeimos taisykles.
Vytautas PAUNKSNIS
„Nejudinantis pirštelio“ Čyčkų kaimo bendruomenės narys
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.