Šeimos gyvenimo ašis – sportas

Andrius GRYGELAITIS

Raimundas Girniukaitis bei jo sūnūs Gražvydas ir Gintautas yra puikiai pažįstami daugeliui vilkaviškiečių, ypač sporto mėgėjų. Visi jie yra ilgamečiai „Santakos“ laikraščio krepšinio taurės turnyro dalyviai. Pastaruoju metu finalinėse varžybose skirtingose komandose nuolat varžosi abu broliai, o rungtynėse dažnai teisėjauja tėtis Raimundas.

Sportuoja nuo mažens

R. Girniukaitis sportuoti pradėjo nuo trečios klasės. Vyriškis ilgai žaidė krepšinį, vėliau ėmėsi teisėjo pareigų. Beje, šiuo metu jis yra vienintelis krepšinio varžybų teisėjas, neturintis kūno kultūros mokytojo išsilavinimo. Vis dėlto tai netrukdo jam gerai atlikti savo užduočių aikštelėje – žaidėjai puikiai vertina Raimundo teisėjavimo įgūdžius.

„Įvairiose varžybose teisėjauju nuo 16 metų. Man tai – ir hobis, ir pramoga“, – prisipažino vyriškis.

Jo pėdomis bando sekti ir jaunesnysis sūnus Gintautas. 22 metų vaikinas ne tik žaidžia krepšinį, bet porą metų ir teisėjauja įvairiose varžybose. Jaunuolis netgi teigė, jog teisėjavimas pastaruoju metu jam įdomesnis užsiėmimas nei pats žaidimas.

„Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriu teisėjavimui. Lankiau teisėjų kursus Vilniuje, šiemet tą patį darysiu Kaune. Planuoju įgyti nacionalinę teisėjo kategoriją ir galbūt vieną dieną pavyks teisėjauti Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse. Mano svajonė – teisėjauti stipriausiame Europos krepšinio klubų čempionate – Eurolygoje“, – prisipažino nuo antros klasės krepšiniu besižavintis Gintautas.

Jo vyresnis brolis, 25-erių metų Gražvydas, sportininko karjerą taip pat pradėjo nuo mažens. Iš pradžių vaikinas žaidė futbolą, vėliau – krepšinį. Šių dviejų sporto šakų jis neatsisako iki šiol.

„Žaisti futbolą man gal netgi yra smagiau nei krepšinį, tačiau ateityje norėčiau tapti būtent krepšinio treneriu. Šio žaidimo niuansus išmanau šiek tiek geriau“, – sakė vaikinas.

Įspūdingos pergalės

Visi trys Girniukaičių šeimos vyrai gali pasigirti ne tik sportišku gyvenimo būdu, bet ir svariais laimėjimais.

Vyriausias šeimos narys Raimundas yra tapęs Lietuvos čempionu. Prieš beveik keturis dešimtmečius jis kartu su kitais vilkaviškiečiais iškovojo šalies Mažojo krepšinio čempionato aukso medalius.

„Tada mūsų niekas nevertino, galvojo, kad atvažiavę iš kaimo nesudarysime didelės konkurencijos didžiųjų miestų komandoms. Mes paneigėme visas prognozes ir, įveikę ekipas iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei Klaipėdos, tapome Lietuvos čempionais. Tai – didžiausia pergalė mano karjeroje“, – pasakojo R. Girniukaitis.

Šešis kartus komanda, kurioje žaidė Raimundas, yra tapusi „Santakos“ laikraščio krepšinio taurės turnyro čempione. Kartą šių varžybų finale jo taiklūs baudų metimai paskutinėmis sekundėmis lėmė komandos pergalę.

Įspūdingas trofėjų kolekcijas sukaupę ir jaunieji Girniukaičiai. Abu broliai taip pat yra tapę „Santakos“ laikraščio krepšinio taurės turnyro nugalėtojais, užėmę aukštas vietas įvairiuose Lietuvos čempionatuose, turi begalę prizų, iškovotų kitose varžybose.

„Esu išbandęs daugybę sporto šakų – daugiakovę, lengvąją atletiką, gimnastiką, pavasarį žadu Vilniuje bėgti maratoną. Sportas – vienas iš nesurežisuotų dalykų mano gyvenime. Visuomet dalyvauju visur, kur tik galiu“, – kalbėjo Gražvydas.

Vaikinui įsimintiniausios varžybos – Marijampolės apskrities mokyklų čempionato finalo kovos su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ekipa. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos komanda, kurioje žaidė dešimtokas Gražvydas, su marijampoliečiais du kartus buvo susitikusi reguliariajame sezone ir tuomet abi ekipos pasidalijo po pergalę. Finale ilgai pirmavusius marijampoliečius padėjo pasivyti ketvirtame kėlinyje trys iš eilės Gražvydo pataikyti tritaškiai metimai. Vėliau varžovai buvo palaužti po pratęsimo.

Gintautui į atmintį labiausiai įstrigo prieš trejus metus Kybartuose vykęs „Santakos“ turnyro finalas, kuriame jo komanda „Detransa“ tik paskutinę sekundę įveikė „Vulcan.lt“ krepšininkus, kurių gretose iki šiol žaidžia jo brolis Gražvydas.

Emocijas palieka
aikštelėje

Nors broliams nepavyksta krepšinio aikštelėje išvengti kovos vienas prieš kitą, tačiau šio fakto jie niekuomet nesureikšmina.

„Su broliu esame geriausi draugai, todėl niekuomet žaisdami vienas prieš kitą nesistengiame specialiai geriau pasirodyti. Juk krepšinis – komandinė sporto šaka, čia vienas nieko nelaimėsi. Aikštelėje viską darome, kad nugalėtų komanda, o ne mes geriau pasirodytume“, – teigė Gintautas.

Broliai tikino, jog po varžybų niekuomet vienas kito netraukia per dantį, nesišaipo iš nesėkmių.

Paklaustas, ką reiškia teisėjauti, kai vienoje komandoje žaidžia vienas sūnus, o kitoje – kitas, R. Girniukaitis tvirtino, jog taip netgi geriau.

„Sunkiau būna, kai tenka teisėjauti varžybose, kuriose kaunasi tik vienas mano sūnus. Tuomet neišvengiu įvairių apkalbų. Kai abu žaidžia skirtingose ekipose, niekas negali prieštarauti, kad kurį nors labiau palaikau. Visuomet teisėjauju taip, kaip man atrodo teisingiausia“, – tikino vaikinų tėvas.

Broliai pasakojo, jog ne visada sutinka su tėčio sprendimais rungtynių metu, tačiau po varžybų jam nepriekaištauja. „Emocijas būtina palikti aikštelėje“, – šypsojosi Gintautas.

Džiaugiasi sportiška veikla

Atrodo, jog Girniukaičių namai tiesiog alsuoja sportu. Šeimos vyrai ne tik patys sportuoja, bet ir seka beveik visas sporto transliacijas per televiziją, nuolat vyksta į stadionus bei sporto sales palaikyti savo mėgstamų krepšinio ar futbolo komandų. Šiems sūnų bei vyro pomėgiams nė kiek neprieštarauja ir vienintelė šeimos moteris Vilija Girniukaitienė. Ji džiaugiasi, kad sūnūs turi mėgstamą veiklą, nesišlaisto gatvėmis.

„Vilkaviškyje jaunimui beveik nėra kur praleisti laisvalaikio. Krepšinis bei futbolas padeda šiek tiek pakeisti esamą situaciją. Su nuolatinėmis sūnų bei vyro kalbomis apie sportą jau seniai esu susitaikiusi ir juos nuoširdžiai palaikau“, – teigė V. Girniukaitienė.

Moteris ir pati seniau aktyviai leisdavo laisvalaikį, mėgo plaukioti baidarėmis, turi įvairių pasiekimų šioje srityje. Dabar V. Girniukaitienė daugiau dėmesio skiria savo profesijai. Būdama medikė ji nuolat rūpinasi sūnų bei vyro sveikata, padeda jiems atsigauti po patirtų traumų.

Aktyvus laisvalaikis

Krepšinis bei futbolas nėra vienintelės pramogos Girniukaičių gyvenime. Jie taip pat mėgsta slidinėti, su draugais žaisti pokerį, žvejoti. Gintautas – ekstremalaus sporto gerbėjas. Laisvalaikiu jis nevengia čiuožinėti pačiūžomis, važinėti riedučiais, užsiiminėti BMX dviračių sportu.

Dar viena šio vaikino pramoga – šokiai. Tautinius šokius Sonatos Jankienės vadovaujamame kolektyve „Vyželė“ jis šoko nuo ketvirtos klasės, dar ir dabar yra kviečiamas į kolektyvo koncertus.

Kartu su kitais Vilkaviškio šokėjais Gintautas keturis kartus dalyvavo Lietuvos moksleivių dainų šventėse, šoko tarptautiniuose projektuose Lenkijoje bei Vokietijoje.

„Šokiai – didžiulė mano aistra. Su keletu draugų kurį laiką įgyvendinome „Jumpstyle“ šokių projektą. Tiesa, šiuo metu jis jau nebeegzistuoja. Net nežinau, kas arčiau širdies – krepšinis ar šokiai“, – svarstė Gintautas.

Visi trys Girniukaičiai pripažino neįsivaizduojantys kitokio savo gyvenimo būdo. „Tai jau yra mūsų kraujyje“, – sakė Gražvydas.