Oranų kaime kyla pirmoji rajone saulės jėgainė

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Oranų kaime, Gižų sen., baigiama statyti pirmoji rajone saulės elektrinė. Fotovoltinių modelių parko galingumas sieks 1,5 megavato (MW), jo plotas bus apie 1 ha.

Vienas iš didžiausių saulės elektrinių parkų šalyje – marijampoliečio Sauliaus Kavaliausko projektas. Šis verslininkas Oranų kaime jau yra pastatęs 250 kW galingumo vėjo jėgainę. Tad ir saulės modulių parkas rengiamas toje pačioje vietoje, greta vėjo malūno. Nors leidimas statyti gautas dar praeitų metų birželį, statybos darbai pradėti tik šį balandį. Pasak verslininko, iki galutinio sprendimo priėmimo reikėjo nugalėti daug biurokratinių kliūčių, tad elektrinės įrengti pernai nespėta.

Šįmet marijampoliečiai turėtų įrengti dar ir antrą elektrinę Rugiagėlių kaime, Keturvalakių seniūnijoje. Ši būtų beveik perpus silpnesnė – 800 kW galingumo.

Lietuvoje į pietų pusę orientuota saulės elektrinė dirba apie 900 valandų per metus, vadinasi, pastaruoju metu išpopuliarėjusios 30 kW galios saulės šviesos elektrinės per metus pagamina apie 27 tūkst. kWh elektros energijos. Tokį pat energijos kiekį
pagamina saulės šviesos elektrinės, įrengtos Vokietijoje ar Čekijoje.

Šiuo metu saulės šviesos, kaip ir daugelio kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, naudojimo lyderė yra Vokietija. Šioje šalyje jau pastatytos ir veikia saulės šviesos elektrinės, kurių bendras galingumas siekia apie 29 MW. Lietuvoje šiuo metu įrengtų saulės šviesos elektrinių bendra galia yra 4,5 MW.

Kokybiška saulės elektrinė veikia apie 40 metų. Modulių galingumas kasmet mažėja po 1 procentinį punktą, tai yra po dešimties metų modulis dar išvystys 90 proc. pradinio galingumo, o po 25 metų – 80 proc. ir t. t.

Lietuvoje saulės šviesos elektrinių įrengimas skatinamas 12 metų superkant jų pagamintą elektros energiją už fiksuotą skatinimo tarifą. Šis tarifas suteikiamas gaunant leidimą plėtrai ir nekeičiamas galioja 12 metų nuo elektrinės eksploatacijos pradžios.

Pasibaigus 12 metų skatinimo laikotarpiui, saulės šviesos elektrinė dar veiks apie 30 metų. Jos pagamintą elektrą bus galima ir toliau parduoti elektros tinklams arba naudoti savo reikmėms. Kadangi investicijos į saulės šviesos elektrinę padengiamos per skatimo laikotarpį, o eksploatavimo kaštai nedideli, tai pagaminamos energijos savikaina – itin maža.

Pasak specialistų, žymiai sumažėjus saulės šviesos elektrinių įrangos kainai, jos pasidarys populiaresnės ir namų ūkiuose. Pietinėse šalyse dabar tokios elektrinės jau statomos net ir be skatinimo priemonių.

Žemę per keletą minučių pasiekia tiek saulės energijos, kad, pavertus elektra, jos pakaktų žmonijai visiems metams. Norint turėti darnią energetikos sistemą, reikia saulės energiją, kuri gaminama šviesiuoju paros metu, derinti su vėjo energija, kurios daugiau pagaminama žiemą ir naktį, su hidroenergija, kurios daugiausia pagaminama pavasarį ir rudenį. Taip pat galima kartu taikyti ir efektyvią kogeneraciją iš biomasės gaminant elektrą bei šilumą, kuri reikalinga žiemą.

2012 m. pradžioje nustatyta saulės elektros supirkimo kaina buvo 1,56 Lt/kWh, o šįmet žymiai sumažėjo ir siekia 0,9 Lt/kWh. Be to, šįmet didesniu supirkimo tarifu remiamos jau tik mažos, iki 10 kW galios, jėgainės, kurių statybai nereikalaujama plėtros leidimo. Mažąsias elektrines vartotojai galės statytis savo reikmėms, o perteklinę elektrą parduoti elektros tinklams fiksuotu Kainų komisijos nustatytu tarifu. Iki šiol tokia išimtis buvo taikoma iki 30 kW galios jėgainėms.

Kaip numato pakoreguotas įstatymas, fiziniai ir juridiniai asmenys, jau turintys leidimus elektros gamybos pajėgumų plėtrai iki 30 kW galios jėgainėms, ne vėliau kaip iki šių metų liepos 1 d. Energetikos ministerijai turi pateikti prašymus gaminti elektros energiją. To nepadarius, leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus neteks galios.

Išimtis gali būti taikoma ir leidimo galiojimas bus pratęstas (daugiausiai iki 7 mėnesių) tiems leidimų turėtojams, kurie iki liepos 1 d. suskubs ministerijai pateikti įrodymus, kad jau yra investavę ne mažiau kaip 50 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Dėl leidimų pratęsimo spręs speciali komisija.

Turėję leidimus plėtrai, tačiau jėgainės neįsirengę asmenys gali tikėtis kompensacijų, jeigu yra patyrę su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų. Jie iki šių metų rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl išlaidų kompensavimo.

Asmenims, valdantiems jau veikiančias elektrines, veiklos sąlygos nesikeis.