Vegetariški pietūs – tik tėvams

Apie vegetarišką vaikų maitinimą kalbama vis dažniau ir garsiau. Tokį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai pageidauja, kad jų atžalos vegetariškai būtų maitinamos ir vaikų darželiuose bei mokyklose. Tačiau medikai tarė savo žodį.

Sprendžia specialistai

2014-ieji – Vaikų sveikatos metai, tad sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė motinos ir vaiko probleminiams klausimams nagrinėti. Neseniai buvo aptarta specialistų pateikta informacija apie vaikų vegetarizmą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų nuomonę apie populiarėjantį vaikų vegetarizmą pristatė profesorius, vaikų gydytojas Liutauras Labanauskas.

Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, suaugusieji savo mityboje gali taikyti įgytas netradicinės medicinos žinias, tačiau vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Svarbiausia – įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Mėsa būtina

Maistas turi užtikrinti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti žmogaus energetiniams poreikiams. Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus augalinės ir gyvūninės kilmės maistas. Mitybos racione turi būti daržovių, vaisių, kruopų, mėsos, žuvies, kiaušinių.

Su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino B12 (jo yra tik gyvūniniuose produktuose).

Gyvūninės kilmės baltymai įsisavinami geriau. Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes tai – visaverčių baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 šaltinis. Mėsoje yra turinčių visas nepakeičiamas amino rūgštis baltymų, reikalingų vaiko augimui bei ląstelių, audinių, organų atsinaujinimui. Todėl vaikams ir paaugliams ypač svarbu gauti pakankamą šių baltymų kiekį.

Naudingi mineralai

Valgydamas mėsą vaikas gauna riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų, o riebalai virškinant padeda įsisavinti šios grupės vitaminus.

Mėsos raumeniniame audinyje yra iki 1,5 proc. mineralinių medžiagų (daugiausia kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, cinko). Mineralinės dalies elementai, išskyrus nedideles išimtis, yra biologiškai aktyvios, žmogaus organizmui lengvai pasisavinamos formos. Be to, raumenyse yra šiek tiek įvairių mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio ir kt.

Žmogaus organizmas įsisavina net 30 proc. mėsoje esančios geležies. Kai ji į žmogaus organizmą patenka su kitais maisto produktais, šios mineralinės medžiagos įsisavinama tik 10–12 proc.

Žuvis – tai maisto produktas, turtingas gyvūninės kilmės baltymų ir polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, puikus vitaminų A, D šaltinis, todėl vaikui ji būtina.

Mažėja atsparumas

Jei mityba netinkama, negaunama gyvūninės kilmės maisto produktų, pritrūkus pagrindinių maisto medžiagų mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Kai maisto racione ypač trūksta baltymų, vaiko raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis yra mažesni už tų bendraamžių, kurie maitinamas tinkamai.

Medikai rekomenduoja subalansuoti mitybą pagal vaiko amžių – pagrindinių maisto medžiagų jis turi gauti pakankamai. Vienos rūšies maisto produktai šio poreikio nepatenkins. Vaiko virškinimo sistema dar tik bręsta, todėl neteisingas požiūris į mitybą gali tapti įvairių ligų bei organizmo sutrikimų priežastimi suaugus.

Alfreda PENČYLIENĖ

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja