Pakrantes nuklojo negyvos žuvys

Eglė MIČIULIENĖ

Aplinkosaugininkai mano, jog dėl savaitgalį Širvintos upėje pasirodžiusio didelio kiekio negyvų žuvų kalti teršalai iš Rusijos.

Penktadienio vakare prie Šešupės žiočių, toje vietoje, kur į ją įteka Širvinta, atvykę žvejai sunerimo: pakrantėse plūduriavo negyvos žuvys, o nuo vandens sklido srutų smarvė.

Žmonės apie tai informavo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Šakių rajono agentūrą, o iš čia informacija perduota Vilkaviškio rajono agentūrai.

Kitą rytą aplinkosaugininkai kartu su pasieniečiais perėjo pakrantes ir rado taršos šaltinį.

Teršalai į Širvintą, o iš jos vandenų – ir į Šešupę pateko Tumanaja upeliu, įtekančiu iš Rusijos teritorijos.

Aplinkosaugininkų iškviesti Marijampolės RAAD laboratorijos darbuotojai paėmė mėginius iš Širvintos upės vandens užterštumui nustatyti.

Mėginiai paimti prieš intaką iš Rusijos ir už jo.

Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad vanduo iki minėto upelio yra švarus, o iš jo išteka užterštas: smarkiai padidėjęs fosforo, fosfatų, amonio azoto ir nitritų kiekis. Be to, deguonies kiekis sumažėjęs iki kritinės būklės – nuo 10,58 iki 0,42 mg/l.

– Pagal pirminius duomenis, vanduo yra užterštas organine tarša – srutomis arba nevalytomis buitinėmis nuotekomis. Kai kurių kenksmingų medžiagų kiekis šimtą kartų viršija leistiną normą, – sakė Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Pirmadienį į paupį Šūklelių kaime,
netoli Keturkaimio, atvažiavę Marijampolės RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjas Antanas Vengrauskas ir specialistas Audrius Stankūnas mėginius paėmė antrą kartą. Aplinkosaugininkai teigė, jog užterštumas, palyginti su ankstesnės dienos rodikliais, jau buvo gerokai sumažėjęs, o deguonies kiekis – pakilęs.

– Šiandien Kudirkos Naumiesčio užkardos pasieniečiai pranešė, kad Šešupėje jau mato plaukiojančių gyvų žuvų. Vadinasi, tarša tikrai sumažėjusi. Tačiau įtakos vandens kokybės pagerėjimui gali turėti ir tai, jog praėjusią naktį nemažai palijo, – kalbėjo V. Bakas.

Kaip teigė aplinkosaugininkai, nugaišo daug įvairių žuvų: ešerių, lydekų, kuojų, šapalų bei kt. Kas konkrečiai galėjo paleisti teršalus, kol kas nežinoma.

Pagal laboratorinės kontrolės duomenis bus nustatytas teršalų kiekis ir suskaičiuota gamtai padaryta žala.

Apie situaciją informuoti Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus specialistai priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų su Rusija.

Tokių atvejų, kad būtų apnuodytos žuvys, mūsų rajone nebuvo seniai. Prieš keletą metų pasitaikė atvejis, kai Šeimenos upėje, netoli Klausučių, žvejai pastebėjo negyvų žuvų. Tačiau tada buvo labai sausa, karšta vasara, ir žuvys išduso ne nuo teršalų, o nuo smarkaus deguonies sumažėjimo.

Prieš šešerius metus teršalais iš Rusijos buvo užterštas pasienyje tekantis Lieponos upelis. Vis dėlto tas atvejis buvo paprastesnis, nes iš išleistuvo plūdo naftos produktai. Juos galima sugaudyti ištiesus bonus ir pripurškus sorbentų – tuo metu tai ir buvo padaryta. Tą kartą teršalai pastebėti laiku ir upės faunai žalos padaryta nebuvo.

Deja, srutos padaro daugiau žalos: jos vandenyje atsiskiedžia, pasklinda ir priemonių joms sugaudyti nėra.