Pedagogai reikalavo grąžinti sumažintas algas

Andrius GRYGELAITIS

Beveik tūkstantis Lietuvos pedagogų, tarp kurių buvo ir saujelė vilkaviškiečių, Vilniuje surengė protesto akciją, siekdami didesnio švietimo sistemos finansavimo.

Pedagogai reikalavo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, kad 2020 m. būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6 proc. dydis.

Mokytojai siekia, kad Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis parengtų ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 m. Be to, mokytojai nori, kad būtų garantuotos saugios sąlygos švietimo įstaigose.

Pasak mitingo dalyvių, mokytojai yra tapę taupymo įkaitais. Anot jų, švietimo finansavimo mažinimas jau kelia grėsmę šalies ateičiai ir būtina nedelsiant priimti atitinkamus sprendimus.

„Daugelis įsivaizduoja, kad per mitingą mes reikalavome padidinti mokytojų algas. Tai netiesa. Mes tik norime, kad mums sugrąžintų tuos atlyginimus, kuriuos gavome ikikriziniu laikotarpiu. Vyriausybė nuolat karpė mūsų darbo užmokestį, priedus už papildomas valandas, tačiau jų atstatyti nežada. Kodėl pensininkams pensijas grąžina, teisėjams algas atstato? Kuo mes kitokie?“ – klausė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Vilkaviškio rajono susivienijimo pirmininkas Romualdas Ramanauskas.

Pasak jo, per mitingą Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pateikti duomenys, kad mokytojų vidutinis atlyginimas – 2600 litų per mėnesį – jau ir taip didesnis už šalies dirbančiųjų vidutinį atlyginimą, yra iš piršto laužtas. LŠDPS duomenimis, vidutinė pedagogo mėnesio alga – bent tūkstančiu litų mažesnė nei nurodyta ministerijos pranešime.

„Aš pats dirbdamas pusantro etato ir turėdamas didžiulę darbo patirtį bei aukštą kvalifikacinę kategoriją gaunu daug mažiau nei nurodytas ministerijos mokytojo algos vidurkis. Dar nereikia pamiršti ir to fakto, kad didelė dalis pedagogų, norėdami išgyventi, yra priversti važinėti į kaimų mokyklas, dirbti keliuose darbuose. Vienas kolega dirba trijose įstaigose. Į vieną iš jų nuo namų jis važiuoja 40 kilometrų, į kitą – 30 km, į trečią – 15 km. Per mėnesį degalams jis išleidžia apie 700 litų. Šios sumos mokytojui niekas nekompensuoja. Aš pats važinėdamas į darbą kas mėnesį benzinui išleidžiu apie 300 litų. Viską suskaičiavus, mokytojo alga lieka išvis nedidelė“, – pasakojo R. Ramanauskas.

Nepaisant visko, LŠDPS Vilkaviškio rajono susivienijimo pirmininkas tvirtino, kad tiek jis, tiek kiti pedagogai liko patenkinti mitingo rezultatais.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis protesto akcijos dalyviams paaiškino, kad ministerija, planuodama kitų metų švietimo biudžetą, teikia papildomą 118 mln. litų poreikį pedagogų darbo apmokėjimo gerinimo priemonėms. Jis pažadėjo atsižvelgti į visus mokytojų reikalavimus.

Pasak R. Ramanausko, jei nebus patenkinti reikalavimai, įteikti Švietimo ir mokslo ministerijai, šalies ir rajono pedagogams liks vienintelė išeitis – streikas. Tiesa, pašnekovas vylėsi, kad to neprireiks.

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė reikalauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki rugsėjo 1 d. įvykdytų šiuos reikalavimus:

• atkurtų mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt),

• ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilygintų bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams,

• atkurtų bazinę mėnesio algą, buvusią iki 2009 m. (128 Lt),

• ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų vaikų grupes sumažintų iki 10, 3–7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradines klases sumažintų iki 20–22, 5–8 klases – iki 24–26, 9–12 klases – iki 22–24 mokinių,

• pasirašytų šakos kolektyvinę sutartį.

Taip pat reikalaujama iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.