Kai beldžias į langus ruduo

Birutė PAVLOVIENĖ

Sūdavos kaimo bendruomenės namuose surengta literatūrinė popietė priminė, kad į langus jau beldžias ruduo, sėdamas savo auksą ir uždegdamas širdyse švytėjimus, apibūdinamus vienu žodžiu – poezija.

Renginį pradėjusi jo organizatorė bibliotekininkė Janina Radzevičienė pacitavo Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus mintis apie jokio laiko tėkmių nesunaikinamą poezijos vaidmenį žmogaus gyvenime ir suteikė žodį mūsų rajono literatėms.

Iš Paežerių atvykusi Vida Vosylienė, prieš nudžiugindama savo visuomet lietuviška dvasia alsuojančiais posmais, pirmiausia šiltu žodžiu prisiminė du Kostus – į Amžinybę išėjusius pilviškiečius poetus K. Tendzegolskį ir K. Miliauską, kurie daug metų dalyvaudavo įvairiuose rajono ir šalies literatūriniuose renginiuose.

Sūdaviškė Salomėja Mikelaitienė prisistatė esanti Jūrės miestelio dukra, kuriai buvo lemta pažinti ir šiandien „svajonių miestu“ tebevadinamus Kybartus. Kaip ir dera artėjant rudeniui, skaičiuodama savo kūrybos derlių Salomėja sakė, kad savo kraitėje turi šešias išleistas knygas. Jau paruošta spausdinti ir septintoji. Pastarąją autorė pati ir iliustravo.

„Su metais ateina patirtis, gyvenimo prasmės ieškojimai“, – kalbėjo S. Mikelaitienė. Tai patvirtino ir jos perskaityti eilėraščiai „Nors padėk tašką“, „Laiškas į ateitį“ ir kt. Savo kūrybinius bandymus paviešino ir autorės anūkas moksleivis Marius Mikelaitis, nuoširdžiai perskaitydamas eilėraščius, skirtus Lietuvai ir gimtinei.

Šiltai buvo sutikta daugelį metų rajono literatų klubui „Seklyčia“ vadovavusi Janina Kurtinaitienė. Perskaičiusi eilėraščius „Duok man ranką, Tėvyne“, „Tėviškė“, ji atvertė ir kitokios poezijos puslapį. Nuotaikingai papasakojo, kaip Dievulis suteikė šansą sukurti gan netipišką eilėraštį apie meilę: „Mergaite mano, rinkis daiktus nuo perono…“

Humoristinių eilių paskaitė ir šio rašinio autorė.

Zita Andziulienė, kilusi iš Dailučių, pristatydama savo kūrybą, kurios dalelė sudėta į knygą „Dainuoju meilę“, kalbėjo, kad viską nuo žemės iki dangaus galime vadinti meile – gamtai, tradicijoms, gimtinei. Iš tos gelmės ateina ir eilėraštis:

Koks gražus Suvalkijos ruduo! –

Saulė čia už kalnų nepradingsta,

Ir iš tolių toliausių regi

Degant rudenio skaistų žibintą.

Melodingi kūrėjų posmai popietėje išsiliejo ir dainomis.

Skambėjo ansamblio „Likimas“ įrašytos dainos pagal Salomėjos Mikelaitienės, Janinos Kurtinaitienės, Aldonos Maksvytienės eilių žodžius. Pastaroji kūrėja, taip pat jau ne vienos knygos autorė, dar prieš renginį sakė, jog šį kartą ne tik skaitys, bet ir dainuos.

Pristačiusi naujausią pačios atliekamą dainą, skirtą Suvalkijos knygnešiams, A. Maksvytienė išdalijo tekstus ir antroji jos autorinė daina „Laiko tėkmėje“ nuskambėjo visų lūpose.

Į popietę buvo atvykęs ir būrelis poezijos mėgėjų iš Didvyžių socialinės globos namų. Socialinė darbuotoja Ramunė Brazauskienė sakė, kad tarp jų yra literatų, išleidusių savo knygas, rašančių eilėraščius, miniatiūras.

Buvo perskaityti Ivetos Korsakienės, Narvydo Paulionio eilėraščiai, Onutės Valaitytės miniatiūros.

Eilėraščiu „Vėlinės“ abejingų nepaliko Ala Bogaček, savo kūrybą vaizdingai mintinai padeklamavo jos neužrašinėjantis Viktoras Kuraško.

Renginio dalyviai sulaukė ir Klausučių seniūnės Gemos Skystimienės, Sūdavos etnokultūros centro vadovės Reginos Naujokaitienės dėmesio, padėkos žodžių ir gėlių.

Po skaitymų visi buvo pakviesti pabendrauti prie kavos puodelių.