Profesijų pamokose – su įvairiais tikslais

Renata VITKAUSKIENĖ

Oficialiai skelbiama, kad norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose daugėja. Tačiau Marijampolės profesinio rengimo centro (MPRC) Vilkaviškio skyriaus priėmimo komisija šią vasarą apsvarstė gerokai mažiau prašymų negu ankstesnę. Apie skyriuje išryškėjusias tendencijas kalbamės su vedėju Gražvydu ŠLIAUTERIU.

– Į kurią pusę šiais mokslo metais MPRC Vilkaviškio skyriuje keičiasi mokinių skaičius?

– Matome, kad mokinių sumažėjo. Praeitais metais rugsėjo 1 d. turėjome 138 prašymus priimti į įvairius kursus. Šiemet paskutinę rugpjūčio savaitę buvome gavę arti šimto prašymų.

Grupes sukomplektavome, tačiau visose dar yra laisvų vietų. Ankstesniais metais panašiu laiku laisvų vietų į technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę jau nebebūdavo.

Mokinių sumažėjo ne tik Vilkaviškio skyriuje. Apie tai kalbama viso Marijampolės profesinio rengimo centro mastu.

Praktika rodo, kad dar šiek tiek jaunuolių iš kitų mokyklų pas mus ateina prasidėjus rugsėjui. Naujus mokinius priimame iki lapkričio mėnesio.

Nedidelė dalis žmonių pasiblaško po pasaulį ir sugrįžta į skyrių baigti mokslo. Tokius priimame tęsti mokymąsi nuo to etapo, kuriame jį buvo nutraukę.

– Kas laukia pedagogų, sumažėjus mokinių skaičiui?

– Skyriuje dirbo pensinio amžiaus mokytojų, jie išėjo. Likusių pedagogų darbo krūvis truputį sumažės, bet atleisti tikrai nė vieno nereikės.

– Gal šiais mokslo metais siūlote naujų mokymo programų?

– Naujų mokymo programų nėra. Liko tos pačios populiariausios specialybės, kurios yra paklausios ir kurias įgijus įsidarbinti tikrai galima.

Gaila, bet šiemet, kaip ir anksčiau, nei Vilkaviškio skyriuje, nei MPRC nėra norinčiųjų tapti siuvėjais, nors tokios profesijos darbuotojų labai reikia.

Ir Vilkaviškio skyriuje, ir viso centro mastu susidomėjimo nesulaukė programos, parengtos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams.

– Darbo biržoje teigė, kad jos specialistai „užsimušdami ieško padavėjų“, nes darbdaviai labai jaučia jų stygių. Ar neketinate jų ruošti?

– Padavėjų Vilkaviškio skyriuje neruošiame, nes nesurinktume 25 norinčių jais tapti jaunuolių. Būtent tiek reikia, kad būtų sukomplektuota grupė. Kad galėtume kelias grupes jungti į vieną, vis tiek turėtų būti bent 12 ar 13 norinčiųjų.

Šią profesiją galima įgyti Marijampolės PRC, bet ir ten antplūdžio nėra. Nors kelionė moksleiviui, važinėjančiajam į paskaitas 40 km atstumą, nekainuoja.

– Gal jaunuoliams trūksta tokios informacijos?

– Nemanau, kad jaunimui trūksta informacijos. Iki praeitų metų pagal projektą MPRC dirbo karjeros koordinatoriai. Be to, mes patys vykstame į mokyklas, iš jų atvažiuoja pas mus. Ir MPRC, ir Vilkaviškio skyrius turi interneto svetainę.

Labai daug daro darbo birža. Aš pats ten pristatau, kokias profesijas galima įgyti MPRC ir Vilkaviškio skyriuje. Visai neseniai 10 žmonių iš darbo biržos vežėme į MPRC, kad jie, susipažinę su įstaiga, galbūt nuspręstų joje mokytis.

Darbo birža yra tyrusi, kokiomis sąlygomis dalis jaunų bedarbių eitų dirbti. Jie pageidautų „į rankas“ gauti bent jau 3000 Lt atlyginimą ir darbo be streso.

Nėra taip, kad jaunuoliai nori įgyti tam tikrą profesiją, bet įstaiga neturi parengusi mokymo programos. Kitas dalykas, kiek jauni žmonės nori dirbti.

– Ar šiemet atėjo žmonių, norinčių įgyti antrą profesiją?

– Šiais metasi MPRC skyriuose mokinių, norinčių įgyti antrą specialybę, yra gana nemažai, tačiau Vilkaviškyje neturime nė vieno. Praeitais metais turėjome 4 pirmakursius, kurie siekė įgyti antrąją profesiją.

Tokiais atvejais yra galimybė pagal įgyjamą profesiją dirbančiam jaunuoliui sudaryti sąlygas, kad šis galėtų ir dirbti, ir mokytis.

– Kaip mokiniams sekasi bendrauti užsienio kalbomis?

– Situacija įvairi. Didžiajai daliai tas nelabai sekasi. Tačiau gebančių bendrauti užsienio kalba visada atsiranda. Pagal projektus mokiniai gali atlikti praktiką ES šalyse. Esame sulaukę ir privačios iniciatyvos. Pernai iš Vokietijos skambino mūsų mokyklą baigusi mokinė, toje šalyje turinti dvi kavines. Ji teiravosi, gal yra jaunuolių, norinčių ten atlikti praktiką.

– Kiek mokinių į pamokas ateina mokytis ir išmokti, o kiek vien dėl to, kad šeima neprarastų teisės į socialinę paramą, kompensacijas?

– Iš socialiai remtinų šeimų yra maždaug trečdalis mūsų mokinių. Gal kokia trečia dalis iš jų į skyrių ateina dėl pašalpų. Žinoma, tiksliai šito nepamatuosi, taip sakau remdamasis savo pastebėjimais. Kai kalbiesi su pamokas blogai lankančiu jaunuoliu, kitąsyk imi ir tiesiai paklausi: „Ar tu atėjai mokytis, ar dėl to, kad būtum mokinių sąraše ir šeima gautų išmokas?“ Taip ir paaiškėja motyvas.

Nors nedaug, bet nuolat yra labai gabių mokinių, kurie tikrai turi tikslą išmokti. Praeitais metais skyrių baigė mergina, kuri čia įstojo po dešimtos klasės, turėdama 9,2 vidurkį. Laikydama geografijos valstybinį brandos egzaminą, ji pasiekė tais metais geriausią rezultatą rajone.

Šeimos paskaičiuoja, kad atžalai baigus vidurinę mokyklą ar gimnaziją gali nebūti lėšų studijoms, todėl racionaliau vaikui eiti mokytis į profesinio rengimo skyrių ir nemokamai įgyti specialybę. Juk pirmą kartą kvalifikaciją įgyti siekiantiems asmenims profesinis mokymas yra nemokamas.