Mokytojų senjorų išvyka buvo prasminga ir įdomi

Kelionės vadovė ir metodikos ratelio pirmininkė kybartietė Birutė Miknevičienė turėjo užduotį autobusu keliaujantiems mokytojams senjorams suteikti galimybę pasigrožėti Vištyčio krašto rudenėjančia gamta bei parodyti gražiausias mūsų rajono vietas.

Pro vadinamosios akmenskaldės gražiai tvarkomą teritoriją kelionės dalyviai patraukė Kaupiškių link. Pirmoji „stotis“ – ūkininko Roberto Mickevičiaus valdos, kur mus pasitikęs šeimininkas aprodė savo puikiai tvarkomą ūkį. Stebino tai, kiek daug galima padaryti, jei myli tą žemę, kurioje gimei, kur gyveno tavo protėviai. Kai užkopėme į piliakalnį, visomis rudens spalvomis atsivėrė įspūdinga panorama: žvalgėmės į pavyzdingai tvarkomus ūkininko laukus, įžuvintus tvenkinius bei įspūdingus statinius. Viskas puikiai prižiūrima, puoselėjama, saugoma.

Iš Kaupiškių nuvykome į Vištyčio seniūnijoje vieną gražiausiai tvarkomų Juozo Paužos sodybą. Viskas čia unikalu. Kaimiški statiniai, išsaugoti senoviniai padargai, retų medžių gausa, 250 metrų ilgio ir apie 1 metro aukščio akmeninė tvora, kurią pradėjo mūryti dar sodybos šeimininko tėvas, kėlė susižavėjimą. „Ne dėl kitų darau – dėl savęs“, – vis kartojo basas po sodybą vedžiodamas šeimininkas. Sveiko humoro nuspalvintas, atviras ir nuoširdus Juozo pasakojimas ekskursijos dalyviams kėlė daug emocijų ir suteikė puikios nuotaikos.

Pro beržų alėją kelias vedė į Vištytį. Trumpam sustojome pasveikinti bitininko Juozo Jurkyno ir palinkėjome jam gero medunešio. Gamtoje papietavę, pasiekėme ir Reginos Mecutienės iš tolo šviečiančią sodybą. Išvydome puikiai puoselėjamą ir kuriamą grožį. Žavėjo ir šeimininkės asmenybė, sugebanti aplink save burti ir vienyti bendruomenę. Privaišinti grįžome namo, tačiau pakeliui dar užsukome į Pavištyčio piliakalnį, nuo kurio galima išvysti nepakartojamą dviejų ežerų grožį.

Dėkojome Birutei Miknevičienei, kuri parodė mums ir savo puoselėjamą sodybą. Geru žodžiu minėjome Savivaldybės merą A. Neiberką, Giedrių mokyklos direktorių J. Perliubą bei vairuotoją Rimą, nes ir jie prisidėjo, kad kelionė būtų prasminga. Ji leido mums patirti teigiamų emocijų ir kitu žvilgsniu išvysti savo gimtinę, kurios grožio daugelis nematę ir jo ieško tolimuose kraštuose.

Dalija KARKIENĖ