Kaip pažinti ir suprasti vaikų konfliktų priežastis ir numatyti pagalbos vaikui galimybes, mokantis spręsti konfliktines situacijas jau ankstyvojoje vaikystėje? Tuo besidomėdami Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros studentai šiais metais susibūrė į „Pozityviosios tėvystės“ bendraminčių klubą ir pakvietė visus besidominčius pozityviosios tėvystės idėjomis diskutuoti vaikų auklėjimo klausimais.
Čia kalbama apie įvairias tarp vaikų ar tarp vaikų ir suaugusių kylančias konfliktines situacijas, ieškoma tinkamiausių jų sprendimo būdų. Teiraujamės LEU dėstytojos ir „Pozityviosios tėvystės“ klubo įkūrėjos doc. dr. Sigitos Burvytės apie tai, kas yra pozityvioji tėvystė?
– Spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai visuomenėje tiesiogiai veikia šeimą ir vaikų ugdymosi sąlygas joje ir ugdymo institucijose. Kas yra pozityvioji tėvystė? Kaip tai veikia vaikų ugdymąsi?
– Pozityvioji tėvystė – naujai vartojama sąvoka. Plačiąja prasme – įgyti įgūdžiai, kaip rūpintis vaiko sveikata, šeimos gerove, vaikų auklėjimu sudarant sąlygas visapusiškam vaiko ugdymuisi (fiziškai, socialiai, emociškai ir protiškai). Siaurąja prasme – mokėjimas šalinti netinkamą vaiko elgesį nebaudžiant, o leidžiant saugiai patirti natūralias elgesio pasekmes, kad vaikas, remdamasis savo patirtimi, galėtų mokytis prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Pozityvioji tėvystė – tam tikra vaikų auginimo filosofija, kuri koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą, kad užaugęs jis gebėtų save realizuoti.
Pozityvaus ugdymo filosofijoje vaikų auklėjimo principai skiriasi nuo tradicinių auklėjimo metodų. Tradiciniai vaikų auklėjimo metodai moko tėvus skatinti pageidaujamą vaiko elgesį baudžiant už nepageidaujamą. Pozityvios tėvystės teorija moko tėvus skatinti pageidaujamą vaiko elgesį padrąsinant jį ir išsiaiškinant tikrąsias netinkamo elgesio priežastis. Pagrindinis pozityvios tėvystės principas – auginti vaiką padrąsinant, bet nebaudžiant. Svarbu laikytis ne tik pozityvios tėvystės taisyklių, bet ir vykdyti pozityvią discipliną. Pozityvi tėvystė neatsiejama nuo pozityvios disciplinos, ją suvokiant kaip auklėjimo metodiką, skirtą padėti tėvams užauginti atsakingus, pagarbius, sumanius ir savimi pasitikinčius vaikus. Pozityvios disciplinos auklėjimo metodais siekiama sukurti abipuse pagarba paremtus tėvų ir vaikų santykius. Kartu disciplina moko tėvus būti geranoriškus ir ryžtingus. Pozityvioji disciplina traktuojama kaip auklėjimo būdas, kuris moko vaiką ir „vadovauja“ jo elgesiui, kartu skatina sveiką vaiko vystymąsi, apsaugo jį nuo smurto ir dalyvauja jo mokymosi procese. Pozityvioji tėvystė nereiškia, kad tėvai turi leisti vaikams daryti bet ką, elgtis taip, kaip jie užsimano. Taip pat disciplina nereiškia fizinių bausmių. Tai sprendimai, kurie turi ilgalaikį poveikį, ugdo vaikų vidinę discipliną, savikontrolę ir formuoja vaikų ilgalaikius gyvenimiškus įgūdžius. Pozityvioji disciplina – vaiko nesmurtinio elgesio, savigarbos ir pagarbos kitiems ugdymas.
– Kas gali prisijungti prie „Pozityviosios tėvystės“ bendraminčių klubo?
– Į „Pozityviosios tėvystės“ klubą kviečiame prisijungti visus, kurie domisi šia vaikų ugdymo filosofija: esamus ar būsimus tėvus, vaikų ugdytojus, įtėvius ar globėjus, studentus, kurie nori pasiruošti atsakingiausioms ir pagrindinėms savo pareigoms – tėvystei. Klubas yra atviras visiems: seneliams, mokslininkams ir kitiems visuomenės veikėjams, kuriems įdomios vaikų auklėjimo problemos. Klubo nariai apsitaria aktualias klubo nariams problemas ir kviečiasi svečius pagal diskusijos tematiką. Klubo dalyviai galės susipažinti su pozityviosios tėvystės principais vaikų ugdyme, pagalbos tėvams ir vaikams būdais sprendžiant konfliktines situacijas, šeimų stovyklomis, kuriose sprendžiamos tėvų ir vaikų tarpusavio santykių problemos, vaikų savarankiškumo, kūrybingumo ir lankstumo ugdymo metodikomis. Klubo nariai turės galimybę susipažinti su atskirais vaikų ugdymo atvejais ir jų analize bei rasti savo probleminių situacijų sprendimus vaikų ugdymo klausimais. Čia pristatomi pagalbos tėvams būdai ir formos: individualios konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, mobili pagalba tėvams ir kitiems ugdytojams esant sudėtingai situacijai ir kt.
Milena PUCHOVA
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.