Pedagogė Lenkijoje pritapo greitai

Andrius GRYGELAITIS

Nuo rugsėjo Seinų (Lenkija) lietuvių „Žiburio“ mokykloje stažuojasi Vilkaviškio pradinės mokyklos mokytoja Aldutė Serneckienė. Nors prieš išvykdama pusmečiui į kaimyninę šalį pedagogė labai baiminosi, tačiau šiandien ji džiaugiasi priėmusi sprendimą patirties semtis būtent Seinuose.

Norėtų ilgiau

Į Lenkiją A. Serneckienė išvyko nusprendusi dalyvauti Ugdymo plėtotės centro organizuotame projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (III etapas).

Vilkaviškietė į stažuotę norėjo vykti dar pernai, tačiau tada ji dalyvavo kitame projekte, todėl išvykti į užsienį nebuvo galimybių.

Šiais metais, atsiradus progai, mokytoja nedvejojo ir, paskatinta taip pat mokytojo vyro Arūno, pusmečiui išvyko į Seinus.

„Pradžioje šiek tiek bijojau, nes man ši stažuotė buvo tarsi šuolis į nežinomus vandenis. Niekada panašiame projekte nesu dalyvavusi. Vis dėlto smalsumas ir noras save išbandyti nugalėjo“, – prisipažino vilkaviškietė.

Vos atvykusi į Seinus, ji buvo sutikta itin šiltai. Tokio priėmimo A. Serneckienė prisipažino nesitikėjusi. Kolegos pedagogai padeda įvairiose situacijose, yra labai paslaugūs, šiltai bendraujantys. Mokiniai taip pat klauso visų pamokymų, stengiasi nepraleisti pro ausis nė vieno mokytojos iš Lietuvos žodžio.

„Čia visi labai mandagūs, draugiški. Sveikinasi net tie vaikai, kurių nemokau. Puikiai pritapau, jaučiuosi esanti tarp savų. Mano stažuotė Seinuose truks iki vasario pabaigos, tačiau jau dabar matau, kad bus sunku išsiskirti. Paprastai tokio pobūdžio stažuotės tęsiasi metus, todėl labai gaila, jog manoji – trumpesnė. Mielai čia pasilikčiau iki mokslo metų pabaigos“, – apgailestavo pašnekovė.

Tikslas – taisyklinga lietuvių kalba

Pagrindinis projekto, kuriame dalyvauja vilkaviškietė, tikslas – tobulinti kompetencijas, susijusias su lietuvių kalbos ugdymu kitakalbėje aplinkoje.

Seinuose ir jų apylinkėse gyvenančių lietuvių ar mišrių šeimų vaikai mokosi, be kitų dalykų, ir lietuvių kalbos. Šie mokiniai, kaip ir grįžusieji iš emigracijos į Lietuvą, dažnai kalba su akcentu, netaisyklingai vartoja mums įprastus žodžius. Abiejų grupių mokiniams būdinga ir tai, kad jie perima skirtingų kultūrų ypatumus.

„Iš užsienio į Vilkaviškį grįžę mokytis lietuvių ar mišrių šeimų vaikai taip pat susiduria su taisyklingo lietuvių kalbos vartojimo, teksto suvokimo sunkumais. Ugdant būtina atsižvelgti į šių mokinių savitumą. Ugdymas yra labiau individualizuojamas, santykiai su šiais vaikais ar jų tėvais – labiau personalizuojami. Būtent dėl noro surasti būdų, kaip palengvinti tokių vaikų mokymąsi, aš ir atvykau į Lenkiją“, – sakė tris dešimtmečius mokytoja dirbanti A. Serneckienė.

Tiek Seinuose, tiek Lietuvoje gyvenantys vaikučiai turi nemažai skaitymo problemų. Dirbdama kaimyninėje šalyje, vilkaviškietė mokytoja išbando daugybę būdų, kurie turėtų pagerinti pradinukų skaitymo įgūdžius.

Mokykloje naudojant žemėlapį kuriamos įdomios aplinkos, į kurias mokiniai keliauja ir ten skaito įvairių žanrų kūrinius. Pavyzdžiui, „Nykštukų slėnyje“ pradinukai skaitė pasakas apie nykštukus. Dabar mokykloje rengiama „Laumių paunksnė“. Čia bus padaryta daugybė specialių voratinklių, raganų, o į šią vietą atvykę vaikai skaitys atitinkamos tematikos kūrinius. Ugdymo įstaigoje taip pat organizuojama neakivaizdinė kelionė po Lietuvą: skaitomi kūriniai poetų ir rašytojų gimtinėse, planuojama surengti daugiausiai skaitančios klasės konkursą.

„Vos atvykusi atlikau skaitymo įgūdžių tyrimus. Jų rezultatus bus įdomu palyginti su rezultatais stažuotės pabaigoje. Taip pat vykdau tyrimus, kokias knygas skaito vaikai bei jų tėvai. Visa tai žadu daryti ir grįžusi į Vilkaviškį“, – teigė A. Serneckienė.

Daugybė renginių

Seinuose pedagogė dažniausiai būna keturias, kartais – penkias dienas per savaitę. Ten stebi kitų mokytojų darbą, popamokinę veiklą, pati veda pamokas. Vilkaviškietė mokykloje yra atsakinga už renginių organizavimą – jų paruošia išties nemažai.

Neseniai žiūrovai galėjo išvysti nuotaikingą rudens derliaus šventę, kurioje vaisius ir daržoves vaidino „Žiburio“ mokyklos pradinukai. Dabar artimiausiuose A. Serneckienės planuose – sporto šventė, advento vakaronė, Vasario 16-osios minėjimas, Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Mokytoja rengia ir tradicines kalendorines šventes.

„Vietiniai mokytojai iš manęs tikisi, kad aš organizuosiu ir vesiu įvairius renginius, tad nenoriu jų nuvilti. Organizuoju šventes pati, padedu tai daryti kolegoms, siūlau savo idėjas. Pavyzdžiui, vos atvykusi surengiau „Šviesoforo“ konkursą, skirtą geriau pažinti kelių eismo taisykles. Norėčiau, jog kai kuriuose renginiuose mokinių tėveliai būtų ne žiūrovai, o dalyviai“, – sakė pašnekovė.

Dideli patriotai

Mūsų šalyje klasėse mokosi po 25 ir daugiau vaikų, o Seinų „Žiburio“ mokykloje žinias kremta iš viso 104 moksleiviai. Iš jų – 12 pirmokų, 10 antrokų, 9 trečiokai ir tik 6 ketvirtokai.

Lenkijoje klases sudaro ne daugiau kaip 24 mokiniai. Vaikai čia mokomi keturiais etapais. Pirmąjį (pradinio ugdymo) etapą lanko 1–3 klasių mokinukai. 4–6 klases lankantys vaikai priskiriami antrajam pagrindinio mokymo etapui. Trečiąjį etapą, arba vietinių vadinamas gimnazijų klases, lanko 7–9 klasių mokiniai. Paskutinįjį, ketvirtąjį, vidurinio ugdymo etapą sudaro 10–12 klases lankantys moksleiviai. Tiesa, „Žiburio“ lietuvių mokykloje vidurinio ugdymo programos nėra. Lietuvių vaikai 10–12 klases dažniausiai lanko Punsko licėjuje.

Lenkai taiko šešiabalę vertinimo sistemą: blogas pažymys – 1, kiti – teigiami ir geri. Pažymiai pradinukams nerašomi. Jie nepaliekami antrus metus kartoti kurso, o su nepažangiais mokiniais papildomai dirba mokytojai.

A. Serneckienė tikino pastebėjusi, kad Lenkijos lietuviai yra Lietuvos patriotai. Kiekvienais metais ugdymo įstaigoje pažymima Lietuvos kariuomenės diena, per kurią mokyklos bendruomenė aplanko karių kapus, svečiuojasi kariai iš Lietuvos.

„Viename teste, kurį daviau atlikti Seinuose besimokantiems pradinukams, buvo klausimas apie tai, kokią Lietuvą jie įsivaizduoja. Vienas vaikas į šį klausimą atsakė, kad jam Lietuva atrodo didelė, nes jis yra lietuvis“, – šypsojosi mokytoja.

Integruotas ugdymas

Besistažuodama Seinuose A. Serneckienė pajuto ne tik Lietuvos ir Lenkijos tautiečių skirtumus, bet ir pastebėjo ugdymo proceso ypatumus.

„Man labai patraukli Lenkijoje taikoma pamokų vedimo sistema. Visos pamokos čia – integruotos. Lietuvoje yra nusistovėjęs tvarkaraštis, kurio mokytojas privalo laikytis. Jei tvarkaraštyje parašyta, kad dabar turi vykti matematikos pamoka, ji ir privalo būti. Lenkijoje pedagogas renkasi, kaip jam patogiau mokyti, kas naudingiau būtų mokiniui. Pagal siūlomą pamokos temą mokytojas gali kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą“, – pasakojo A. Serneckienė.

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla pastatyta Lietuvos valstybės lėšomis prieš dešimtmetį. Tai jauki, puikiai išlaikyta ugdymo įstaiga. Čia kiekviename kabinete yra pastatytos interaktyvios lentos, kurių skaitmeninis mokymo turinys pritaikytas prie vadovėlių. Pamokų metu naudojama itin daug vaizdinės, filmuotos medžiagos.

Vaikams netrūksta ir popamokinės veiklos. Jie lanko dainavimo, sporto, šokių, aktorystės ir kitus būrelius.

„Pastebėjau, kad mokinių užimtumas čia – itin didelis. Jie namo grįžta vėliau nei mūsų šalies vaikai. Be to, atostogų jie taip pat turi mažiau nei Lietuvos pradinukai“, – sakė pašnekovė.

Tikisi bendradarbiauti

A. Serneckienės iniciatyva 33 „Žiburio“ mokyklos pradinukai ir trys juos lydintys mokytojai turėjo galimybę aplankyti ir mūsų rajoną. Prieš keletą savaičių jie svečiavosi Vilkaviškio pradinėje mokykloje. Atvykę mokiniai su vilkaviškiečiais pasikeitė el. pašto ir feisbuko adresais, kad galėtų bendrauti taisyklinga lietuvių kalba. Svečiai taip pat aplankė daktaro Jono Basanavičiaus gimtinę, viešėjo Paežerių dvare. Visiems Lietuva paliko neišdildomą įspūdį.

Tikimasi, kad tarp Vilkaviškio pradinės mokyklos bei Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos išsivystys ilgalaikiai bendradarbiavimo ryšiai ir vilkaviškiečiai taip pat turės galimybę aplankyti kaimyninėje valstybėje besimokančius tautiečius.

Artėjant vasariui, kai vilkaviškietė mokytoja turės grįžti į gimtinę, Seinuose gyvenantys vaikai apie laukiantį išsiskyrimą kalba su liūdesiu. Jie jau priprato prie mokytojos iš Lietuvos kasdieninių patarimų, jos palaikymo bei paskatinimo toliau gilinti lietuvių kalbos žinias.

Tuo tarpu Vilkaviškio pradinės mokyklos mokiniai jau skaičiuoja dienas, kada grįš jų mokytoja ir vėl juos ves į žinių pasaulį.

Pati A. Serneckienė grįžusi į gimtinę žada įgyta patirtimi pasidalyti ne tik su savo mokiniais, bet ir su kolegėmis mokytojomis.