ES šalys pačios spręs dėl GMO

ES valstybėms narėms bus siūloma pačioms spręsti dėl ES įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje.

Šis siūlymas Europos Komisijos buvo pateiktas jau prieš ketverius metus, bet jo svarstymas pristabdytas dėl kelių šalių nepasitenkinimo. Kai kurioms jų pakeitus požiūrį, svarstymas buvo atnaujintas 2014 m., vyko trišalės derybos tarp Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos. Praėjusią savaitę pasiektas kompromisinis susitarimas, kuriam pritarė ir dauguma valstybių narių. Liko sulaukti Europos Parlamento patvirtinimo.

Šiuo metu ES teisinė bazė numato, kad valstybės narės gali drausti auginti tam tikrą ES įteisintą GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) tik remdamosi naujais moksliniais duomenimis dėl jo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. GMO auginti draudžia 9 valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Austrija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas, Lenkija, Italija), tačiau, anot Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos, šie draudimai nėra tinkamai pagrįsti. Įteisinus galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl GMO auginimo ribojimo, tikimasi sudaryti sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms taikyti teisėtas draudimo ar ribojimo priemones. GMO auginančios valstybės narės turės užtikrinti sambūvį pasienio teritorijose, kai kaimyninėje valstybėje GMO auginimas yra uždraustas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti GMO augalas yra kukurūzai MON810.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Tą patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktos pasėlių kontrolės ir stebėsenos rezultatai. Šiemet tarnybos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė šimtą mėginių iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nei viename iš mėginių GMO nenustatyta.

ŽŪM info