Aistiškiai keičiasi bendruomenės pastangomis

Renata VITKAUSKIENĖ

Prieš 1999-ųjų Kūčias mūsų rajono pietryčiuose buvę Aistiškai dėl teritorinės-administracinės reformos tapo Kalvarijos savivaldybės dalimi. Vieni kaimo gyventojai „Vilkaviškio laikus“ prisimena su nostalgija, kiti džiaugiasi į gera išėjusia pertvarka. Nors žemėlapyje Aistiškiai atsidūrė anapus Vilkaviškio rajono ribos, ryšių su jais tebesama, o iš kaimynų yra ko pasimokyti.

Reforma išėjo į naudą

Šiandien Aistiškių „širdis“ yra biblioteka. Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos filialas – ir kultūros židinys, ir kaimo bendruomenės centras. Abiem institucijoms vadovaujanti Marija Murauskienė įsitikinusi, kad savivaldybių reforma prieš penkiolika metų Aistiškiams išėjo tik į naudą.

„Kai „atėjome“ į Kalvariją, nuvažiavau prisistatyti naujajai valdžiai kaip bibliotekos darbuotoja. Mano „kraitis“ buvo pusė bibliotekininko etato nešildomose patalpose, – prisiminė M. Murauskienė. – Savivaldybėje manęs paklausė: „Kuo jūs nusidėjusi Vilkaviškiui, kad dirbate puse etato?“ Pačiomis pirmomis dienomis filialui buvo patvirtintas ir iki dabar išsaugotas visas etatas. Naujoje savivaldybėje požiūris į kultūros įstaigą man pasirodė visai kitoks. Iki tol nuolat girdėdavau: „Užkampis… Uždaryti!“, trejus metus bibliotekoje dirbau be elektros, sulūžo, nuvirto knygų lentynos. Į rajono valdžią bijojau kreiptis, kad tik neuždarytų.“

„Jeigu biblioteką, mokyklą uždarei – kaimas išnyksta, po kelerių metų galima net jo pavadinimą išbraukti, – pastangas išlaikyti dabartinį švietimo ir kultūros įstaigų tinklą argumentavo Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius. – Vilkaviškiui tik ačiū galiu pasakyti už Aistiškius! Šito kaimo žmonės visą laiką žino, ko jiems reikia, yra bendruomeniški ir aktyvūs.“

Po vienodais stogais

Mero žodžius apie bendruomeniškumą patvirtina gyventojų darbai. Aistiškių kaimo bendruomenė gyvuoja nuo 2003-ųjų ir yra įgyvendinusi daugybę projektų. Jų imdamiesi žmonės planavo ne vien šventes ir pramogas.

Aistiškių pasididžiavimas – projektas „Nauji stogai – bendruomenės atspindys“. „Tai vienintelis toks projektas Lietuvoje“, – sakė ne tik savivaldybei, bet ir Vietos veiklos grupei vadovaujantis V. Aleknavičius. Pagal šį projektą devyniolikos sodybų (kaime jų yra per keturiasdešimt) savininkai, pridėję šiek tiek savų lėšų, pakeitė gyvenamųjų namų stogų šiferį.

Bendruomenė jau yra radusi būdų užsidirbti: išnaudodama universalaus daugiafunkcio centro patalpas teikia maitinimo, apgyvendinimo paslaugas, tuoj pasiūlys išsinuomoti mobilius pirtį ir kubilą. „Tai bus antras verslumo projektas. Vienas verslas – maitiname, o dabar dar ir išmaudysime!“ – optimistiškai kalbėjo pirma ir vienintelė per vienuolika metų bendruomenės pirmininkė M. Murauskienė.

Esant tokiai bazei, Kalvarijos savivaldybės administracijos ir bendruomenės mintys dabar jau sukasi apie dviračių takų turizmo maršrutą, kuris atvestų ir į Aistiškius. Mat aplink kaimą ir net pačioje gyvenvietėje yra įdomių objektų – Molotovo linijos įtvirtinimų, vadinamųjų bunkerių. Paklausius kaimynų lenkų patarimų, dabar ieškoma, kaip šį karo paveldą išnaudoti turizmo versle.

„Vilkaviškyje viskas sava“

Tam tikri kaimynystės ryšiai Aistiškius tebesieja ir su Vilkaviškio rajonu. Vyresnės kartos gyventojams mūsų kraštas kelia nostalgiją.

„Nenorėjome į Kalvariją „eiti“, rašėme raštus, bet nepadėjo“, – nuotaikas prieš pertvarką prisiminė Aldona Kraukšlienė.

„Buvome prieš tą reformą. Dusyk iš Bartninkų autobusu važiavau į Vilnių, protestavome, ėjome eisenoje, nenorėjome Kalvarijos baisiausiai. Ir dabar aš nepriprantu, net nežinau kodėl. Nuvažiuoju į Vilkaviškį – ten viskas sava, o Kalvarijoje man nepriimtina“, – sakė Teresė Griškaitienė.

Sieja žmonės ir spauda

Tapusius kaimyninės savivaldybės gyventojais, Aistiškių žmones su mūsų rajonu tebejungia kultūra, bažnyčia, vaikai ir spauda.

Į kraštiečių šventę koncertuoti kaimynai kvietėsi Vilkaviškio kultūros centro etnografinį ansamblį „Sūduviai“. Vietos kolektyvą „Subėgtinis“ tautiniais rūbais aprėdė vilkaviškiečių mažoji audimo artelė.

Kaimas priklauso Gražiškių parapijai. Jos klebonas kunigas Dainius Gurevičius Aistiškiuose, kaip ir visoje parapijoje, jau dešimt metų su tikinčiaisiais puoselėja gegužinių pamaldų tradiciją – gieda ir meldžiasi prie kaimo kryžiaus.

Dauguma kaimo vaikų mokosi Gražiškių gimnazijoje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Aistiškiuose, Kalvarijos savivaldybės „pasienyje“, gyvenančių šeimų pasirinkimas leisti vaikus į kito rajono mokyklą kaimyninės savivaldybės valdžiai nelabai patinka.

Ne viename „Santakos“ numeryje buvo galima rasti žinių apie gabios ir aktyvios aistiškietės Ievos Griškaitytės veiklą bei pasiekimus. Tiesa, mergina visuomenei buvo pristatoma kaip Gražiškių gimnazijos atstovė.

Nepamirštas Aistiškių krašte ir „Santakos“ laikraštis. Jį prenumeruoja penkiolika šeimų.

„Jau nežinau, kiek metų aš skaitau „Santaką“ ir be jos negaliu!“ – emocingai kalbėjo ilgametė mūsų laikraščio skaitytoja T. Griškaitienė, skaičiusi leidinį dar tada, kai jis vadinosi „Pergale“. Moteris kilusi iš Vidgirių kaimo Vilkaviškio rajone, tad laikraštyje pasiskaito apie pažįstamus žmones. „Pati užauginau penkis vaikus, tai man įdomu, kaip gyvena socialines pašalpas gaunančios ne visai tvarkingos šeimos, kaip jose auga vaikai. Tiesa, dabar tokių straipsnių būna rečiau. Užsisakau dar du laikraščius, bet visada pirmiausia griebiu už savo „Santakos“! – šiltai kalbėjo aistiškietė.