Darbdaviai didelės verslo plėtros neplanuoja

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriuje pristatytas darbo rinkos prognozių ir įsidarbinimo galimybių barometras atskleidė, kad didelių pokyčių šįmet darbo rinkoje nebus. Darbdavių apklausos parodė, kad plėtrą jie linkę planuoti labai atsargiai, nors atleisti darbuotojų taip pat nežada.


Sveikino aktyviausius

Susirinkusius darbdavius, seniūnus sveikino Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas. Vadovas akcentavo bendradarbiavimo su vietinėmis įmonėmis svarbą ir visų darbo biržos socialinių partnerių indėlį į veiklos rezultatus.

Už aktyvią socialinę partnerystę ir svarų indėlį sprendžiant nedarbo problemas rajone buvo įteikti padėkos raštai ledus gaminančiai bendrovei „Art glacio“ – už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijoje, kepyklai „Savas“ – už jaunimo integraciją į darbo rinką, kybartiečio įmonei „Aurelitas“ – už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją. Visos minėtos bendrovės apdovanotos mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje.

Rajono meras Algirdas Neiberka taip pat dėkojo darbdaviams ir pastebėjo, kad mažiausias nedarbas tose seniūnijose, kurios yra arčiau didesnių miestų (Gižų, Keturvalakių sen.).


Profesijų žemėlapis

Darbo išteklių skyriaus vedėja Rita Mockuvienė pristatė 2015 m. Marijampolės apskrities darbo rinkos tendencijas ir įsidarbinimo galimybių barometrus. Pasak jos, įvertinus darbdavių apklausos rezultatus ir darbo rinkos rodiklių analizę, prognozuojama, kad situacija Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje 2015 metais gerės, tačiau didelių pokyčių nenumatoma. Specialistė tikisi laipsniško nedarbo lygio mažėjimo, nežymaus darbo pasiūlymų skaičiaus padidėjimo. Džiugina tai, jog darbdaviai planuoja įdarbinti daugiau darbuotojų nei atleisti, nors jų skaičius įmonėse didės labai nedaug – tik 2,9 proc.

Pasak R. Mockuvienės, įsidarbinimo galimybių barometrai – didelė pagalba jauniems žmonėms renkantis, o esamiems darbo rinkos dalyviams planuojant profesinės karjeros kelią.

Renginio metu pristatyta naujovė – Lietuvos darbo biržos parengtas interaktyvus „Profesijų žemėlapis“, sukurtas 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometro pagrindu ir apimantis 155 profesijų grupes. Šiame žemėlapyje pateikta profesijų pogrupių pasiūla ir paklausa įvairiuose šalies regionuose, pavaizduoti pasiūlos bei paklausos statistiniai duomenys nuo 2009 metų.


Projektų tikslas – kvalifikuota darbo jėga

Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė supažindino su 2015 metais įgyvendinamais ESF projektais ir pakvietė darbdavius aktyviai dalyvauti jų veiklose.

– Šįmet darbo biržų ir jų klientų laukia nemenki iššūkiai, – sakė vedėja. – Veikia daugybė projektų, kurie orientuoti į kvalifikacijos įgijimą ir jos kėlimą. Visa valstybės ir Europos Sąjungos politika orientuota į nekvalifikuotos darbo jėgos mažinimą. Rinktis tikrai yra iš ko.


Nedarbas sumažės nežymiai

Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, pernai apskrityje vidutinis metinis registruotas nedarbas buvo 1,3 proc. mažesnis nei 2013 metais ir siekė 11 proc. Prognozuojama, kad 2015 metais jis turėtų sumažėti nežymiai – iki 10,8 proc.

Jaunimo registruotas nedarbas sparčiai mažėjo. 2014 metais, sėkmingai prasidėjus Jaunimo garantijų iniciatyvos veikloms, jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažėjo 1,6 proc. – nuo 7,1 proc. 2013 metais iki 5,5 proc. 2014 metais. Numatoma, kad 2015 metais jaunimo iki 25 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės ir sieks apie 5,1 proc.

Teigiami ekonomikos pokyčiai Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje nulėmė mažesnį darbo neturinčių asmenų rodiklį. 2014 metais į darbo biržą kreipėsi beveik 2,4 tūkst. bedarbių mažiau nei 2013 m. (2013 m. – 15 964 asmenų).


Mažės darbuotojų pasiūla

Prognozuojama, kad 2015 metais darbo jėgos pasiūla taip pat šiek tiek mažės. 2015 metais į Marijampolės teritorinės darbo biržos skyrius kreipsis 14 400 darbo ieškančių asmenų (2014 m. – 14 891 asmuo), iš jų – 13 000 (90,3 proc.) asmenų bus suteiktas bedarbio statusas (2014 m. – 13 526 asmenims). Darbo ieškančių asmenų bus užregistruota 3,3 proc., o bedarbių – 3,9 proc. mažiau nei 2014 metais.

2015 metais registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2014 metais. Įvertinus pastarųjų metų darbo rinkos tendencijas, prognozuojama, kad 2015 metais Marijampolės teritorinės darbo biržos skyriuose darbdaviai įregistruos 8600 laisvų darbo vietų.


Trūkumas – paslaugų sektoriuje

Pagal laisvų darbo vietų struktūrą atskirose ekonominės veiklos srityse didžiausią dalį – 49,2 proc. – darbo pasiūlymų pateiks paslaugų sektoriaus, 25,9 proc. – pramonės, 13,3 proc. – statybos ir 11,6 proc. – žemės ir miškų ūkio sektorių darbdaviai.

Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje, mažose ir vidutinėse įmonėse. Daugiausiai darbuotojų numato priimti pramonės ir paslaugų sektorių įmonės. Išliks aukštas atleidimų dėl darbuotojų kaitos lygis (90 proc.). Didės darbdavių reikalavimai darbo jėgos kompetencijai.

Daugiau nei pusę darbo vietų sukurs pramonės sektoriaus darbdaviai. 38,6 proc. apklaustų pramonės sektoriaus darbdavių planuoja padidinti apyvartos apimtis, 34,1 proc. apklaustų darbdavių numato padidinti investicijas į įrengimus ir technologijas. Dėl šios priežasties atsiras darbo vietų kvalifikuotiems specialistams, tačiau darbuotojų skaičių numato didinti tik 22,7 proc. respondentų.


Reikia specialistų

Daugiausiai darbo vietų šiame sektoriuje sukurti planuoja Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių darbdaviai. Per 2015 metus apklaustose pramonės sektoriaus įmonėse darbuotojų skaičius turėtų išaugti 3,8 proc.

Daugiausiai darbo vietų numatyta baldų gamybos, maisto pramonės ir medienos apdirbimo įmonėse medienos apdirbimo staklių operatoriams, pakuotojams, formuotojams (maisto pramonėje), baldžiams, siuvėjams.

Darbdavių apklausos metu siekta išsiaiškinti, ar užpildant laisvas darbo vietas pastebimas tam tikrų darbuotojų trūkumas. Daugiau kaip 55,6 proc. respondentų nurodė kvalifikuotų darbininkų trūkumą. Mažiausias trūkumas yra nekvalifikuotų darbininkų (6,9 proc.). Specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, trūkumą nurodė 24,1 proc. apklaustų darbdavių.