Brandos egzaminai. Kai apie juos pagalvoju šiandien, nostalgiškai šypsausi ir džiaugiuosi, kad visos tos nemigos naktys ir baisus stresas – jau praeitas etapas. Tačiau ne visiems abiturientams šie egzaminai būna lemiami. Pavyzdžiui, būsimųjų aktorių dar laukia ir stojamasis egzaminas. Neišlaikysi – nestudijuosi. Va čia tai stresas.
Žinoma, vaidyba nėra vienintelė studijų programa turinti stojamąjį egzaminą, tačiau drįsčiau teigti, kad šios profesijos atranka, ko gero, viena sudėtingiausių, o be to, ji bene labiausiai apipinta mitais ir legendomis. Nežinau, kaip jūs, bet aš tikrai girdėjau ne vieną: kaip abiturientas privertė komisijos narius pažiūrėti pro langą per jį iššokdamas, kaip privertė komisiją atsistoti padegdamas užuolaidas ir t.t. Sunku pasakyti, kiek čia tiesos, tačiau faktas, kad atrankoje laukia ne tik komisijos iššūkiai, bet ir nemaža konkurencija – būtent dėl to jaunieji aktoriai neriasi iš kailio, kad nustebintų komisiją.
„Stojamieji egzaminai yra stipriai apipinti mitais ir istorijomis: nuo nusirenginėjimų iki iššokimo per langą. Nors tai tik mitai, man labiausiai įsiminusi istorija yra apie tai, kaip komisija davė užduotį priversti juos atsistoti, o žmogus paėmė ir uždainavo Lietuvos himną“, – pasakojo Jonas Viršilas, studijuojantis vaidybą Klaipėdos universitete .
Gandais netiki ir Rūta Kumpikaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universitete . „Per stojamuosius visko prisiklausai, bet komisija – irgi žmonės, tad dauguma mitų turbūt iš piršto laužti, nes tvyranti įtampa išties didelė. Sudomina tik netradiciniai sprendimai atliekant užduotis, bet tai jau specifiniai dalykai“, – teigė ji.
Bendrus stojamuosius egzaminus vertina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) patvirtintos jungtinės vertinimo komisijos. Komisijas sudaro pripažinti tos srities menininkai – pirmininkas (nepriklausomas ekspertas) ir vienas arba du dėstytojai iš kiekvienos aukštosios mokyklos. Iš viso – apie 10-15 žmonių.
„Egzaminą sudaro trys turai ir pokalbis. Pirmasis turas: atmintinai padeklamuoti eilėraštį, papasakoti pasakėčią, prozos ištrauką; padainuoti, pašokti (pagal egzaminatorių pateiktą muziką), pagroti (jei moka). Šiame ture egzaminatoriai vertina stojančiojo gebėjimą suprantamai bei įtaigiai perteikti klausytojams pasirinkto kūrinio mintis; kūno plastiką; ritmo pojūtį. Antrasis turas: atlikti sceninį etiudą (remiantis savo gyvenimiška patirtimi) ir kitas egzaminatorių duotas užduotis. Šio turo metu egzaminatoriai vertina stojančiojo sceninio veiksmo tiesos pojūtį, vaizduotę bei išmonę. Trečiasis turas: parodyti nedidelės apimties grupinį etiudą pagal egzaminatorių duotą temą. Šiame ture tikrinami aktoriniai gebėjimai, išradingumas, fantazija“, – egzaminų tvarką ir užduotis aiškino Jonas Viršilas.
Prieš atrankas būsimieji aktoriai patiria didelį stresą ir nežinomybę. „Jei iki stojamųjų jaudinausi, tai per juos, trunkančius 3 dienas, galima išeiti iš proto visai. Manau, visi jaučiasi panašiai. Prisideda ir nuovargis – fizinis, emocinis. Po stojamųjų išties palengvėja“, – dalinosi Rūta.
Atsistoti prieš 10-15 profesionalų prireikia drąsos. Išvargina ir laukti savo eilės – štai, pavyzdžiui, Jonas – savosios laukė apie 10 valandų. „Per tą laiką visus stebi ir dažniausiai galvoji, kad visi geresni už tave“, – sakė jis.
Jei Lietuvoje pakankamai didelė konkurencija – pasak Rūtos, stoja apie 200-400 žmonių kasmet, o priimama apie 50, tai Anglijoje vaidybą studijuoti kasmet nori ne šimtai, o tūkstančiai.
„Konkurencija MILŽINIŠKA. Londonas – didelis miestas, pilnas talentingų ir save išreikšti norinčių žmonių. Į aktorinius stoja tūkstančiai. Į kursą priimami 24-29 žmonės. Įstoti galimybė menkutė“, – pasakojo Monika Rupšytė, Londono Academy of Live and Recorded Arts besimokanti aktorystės pagrindų.
Monika sakė girdėjusi visokių nutikimų iš stojamųjų egzaminų Lietuvoje, tačiau tikino, kad Londone su panašiais dalykais susidurti neteko: „Niekada negavau iš komisijos nurodymų „nustebink mane“, „priversk mane atsistoti“ ar pan. Kadangi stojančiųjų labai daug – jie taupo laiką – pasakai monologus ir viso gero. Galbūt paskutiniame etape ir būna kokių bajerių, bet, deja, negaliu nustebinti ar sudominti kokia pritrenkiančia istorija.“
Stojimo tvarka Lietuvoje ir Anglijoje skiriasi: Lietuvoje registracija nieko nekainuoja, Anglijoje tenka pakloti 35-65 svarus (apie 48-90 eurų), Lietuvoje nereikia jokių rekomendacijų, motyvacinių laiškų ir pan., ko reikalauja Anglijos aukštosios mokyklos.
Anglijos universitetai neturi bendros stojamųjų egzaminų tvarkos: „Dažniausias variantas yra tas, kad reikia paruošti du monologus, vieną – iš modernios literatūros, kitą – Šekspyro. Abu turi būti ne ilgesni nei dvi minutės. Kai kurios mokyklos prašo tuos monologus išsirinkti iš tam tikro sąrašo, kitos leidžia rinktis laisvai. Yra mokyklų, prašančių paruošti ir neakomponuotą dainą“, – pasakojo Monika Rupšytė.
Skiriasi ir pašnekovų patarimai būsimiems vaidybos studentams. Angliškos patirties pasisėmusi Monika sako, kad reikia būti pasiruošusiam neįstoti – visada reikia turėti planą B, o kadangi stojančiųjų išties daug, gali prireikti ir 2 ar net 5 metų, kol galiausiai pasiseka. Didelės išlaidos ir laiko sąnaudos verčia gerai pagalvoti, ar be vaidybos daugiau tikrai savęs niekur neįsivaizduoji. Skamba griežtokai ir gana pesimistiškai, tačiau anot Monikos – reikia atsipalaiduoti, pasitikėti savimi ir parodyti komisijai tai, ką sugebi geriausiai.
„Būk draugiškas ir mandagus. Atrodo paprastas ir aiškus patarimas, bet čia daug susireikšminusių „talentų“. Niekam divų nereikia“, – sakė ji.
Pasitikėjimas savimi yra, ko gero, vienas esminių dalykų tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje. Rūta Kumpikaitė siūlo to nepamiršti, gerai pasiruošti privalomąją programą ir išsimiegoti.
Jonui Viršilui stojamųjų egzaminų metu labiausiai įstrigo momentas, kai pamatė sąrašą įstojusiųjų, tarp kurių rado savo pavardę, tačiau kadangi šalia jo stovėjo žmogus, kuris neįstojo, jis net nebenorėjo džiaugtis: „Užsidarai savyje ir pagalvoji, kaip aš jausčiausi, jei atsidurčiau jo vietoje.“
Dabar šios emocijos jau atslūgo. Jonas džiaugiasi, kad studijomis gimtojoje Klaipėdoje bei dėstytojų suteikiama laisve ir galimybe kurti. „Jie ne tik mums perduoda žinias, augina ir ugdo savarankišką būsimą aktorių, bet ir kuria teisingą, draugišką aplinką, paremtą ne konkurencija, o tarpusavio bendradarbiavimu. Jie visų pirma siekia išugdyti žmogų, asmenybę. Ne suluošinti žmogaus dvasią, o ją pakelti, o tai šioje specialybėje yra ypač svarbu“, – pažymėjo jis.
Aušra Jurgauskaitė
euroblogas.lt
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.