žmonės nerimauja dėl ežero žuvų

Šiemet dėl pakrančių įrenginių rekonstrukcijos pažeminus Paežerių ežero vandens lygį, sunerimę vilkaviškiečiai ėmė skambinti ir rašyti į įvairias institucijas. Gyventojams neramu, kad susidariusia situacija nepasinaudotų nesąžiningi žvejai.

Ne tam įžuvinta

Vienas į redakciją kreipęsis gamtos apsaugai neabejingas vilkaviškietis klausė, ar bus imtasi kokių nors priemonių, kad nusekusiuose duburiuose žvejai nepradėtų „samstyti“ žuvų.

Skaitytojas tvirtino, jog ankstesniais metais, kai buvo nuleistas Paežerių ežero vanduo, panašiai jau buvo: kai kurie netoli ežero gyvenantys žvejai vos ne kibirais tempė žuvis namo.

Žmogus sakė ne kartą skaitęs laikraštyje, jog ežeras jau kelintus metus įžuvinamas karpiais, unguriais, šamais ir kitomis vertingomis žuvimis. Tad norisi, kad pinigai nenueitų vėjais ir įveistų žuvų neišgaudytų brakonieriai.

Dažnai rengia reidus

Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas teigė, jog pareigūnai apie „kibirais“ semiamas žuvis negirdėjo, tačiau apie įtariamą neteisėtą žvejybą pranešimų iš aktyvių piliečių tikrai yra gavę ir Paežerių ežerą nuolat tikrina.

Kadangi žvejų prie ežero padaugėja vakarais, inspektoriai reidus rengia ne tik dieną, bet ir vėlesniu paros metu, kartais – ir vidurnaktį.

– Per pastarąsias dvi savaites Gyvosios gamtos inspekcijos specialistai Paežerių ežere žuvis gaudžiusiems žvejams surašė 7 protokolus. Du protokolai surašyti už žvejybą be leidimo, o penki – už tai, kad meškeriotojai buvo pagavę mažesnių nei leistina karpių – šie nesiekė 40 cm ilgio. Tačiau žuvys buvo gyvybingos, tad jos paleistos į ežerą ir žala gamtai neskaičiuota. Nė vienas iš patikrintų žvejų per didelio kiekio žuvų neturėjo, – kalbėjo V. Bakas.

Dirba visą parą

Gyvosios gamtos apsaugos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus sakė, jog šiuo metu Aplinkos ministerija sudariusi labai palankias sąlygas pranešti apie bet kokius aplinkosaugos pažeidimus ir juos nustatyti. Jau nuo praėjusių metų bet kuriuo paros metu galima skambinti numeriu 112. Per jį bus iškviestas visą parą budintis aplinkosaugininkų ekipažas, jis iškart nuvyks į pažeidimo vietą. Tiesa, ją reikėtų nurodyti kuo tiksliau, nes vandens telkiniai yra gana dideli.

– Būna atvejų, kai skambintojas nurodo labai nekonkrečiai, pavyzdžiui, kad kažkas nelegaliai žvejoja Šešupėje ties Daržininkų kaimu. O paprašius patikslinti vietą atšauna: „Norėsit – surasit!“, ir išjungia telefoną. Tačiau ten juk ne vienas kilometras – kol surasi, išsilakstys visi brakonieriai. Juolab kad jų nuo kelio dažniausiai ir nematyti, nežinia, po kuriuo krūmu tas žvejys tupi, – sakė gyvosios gamtos apsaugos inspektorius.

Ne daugiau kaip penki

E. Bielskus priminė, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytos žuvys, kurių galima sugauti tik tam tikrą skaičių.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti tik vieną šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių. Vėgėlių, sterkų, šapalų, meknių galima sužvejoti ne daugiau kaip 5 vienetus. Bendras nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų.

– Reikia žinoti, kad bendras šių žuvų kiekis taip pat negali viršyti penkių vienetų. Pavyzdžiui, jei pagavai penkis sterkus, jokių šamų, lydekų ar vėgėlių gaudyti nebegali. Jei pasigavai ungurį ir dvi lydekas, dar galima pagauti, pavyzdžiui, du sterkus. Beje, iki gegužės 20 d. sterkų (kitaip dar vadinamų starkiais) apskritai gaudyti negalima, – aiškino E. Bielskus.

Vienos žvejybos metu sugautų ir šiame sąraše nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg (Kuršių mariose – 7 kg).

Reglamentuoja dydį

Žvejai turi žinoti, kokio dydžio žuvis jiems leidžiama dėtis į savo krepšį.

Pernai įsigaliojo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir Limituotos žvejybos tvarkos pakeitimai. Pavyzdžiui, karpius seniau buvo galima gaudyti ne mažesnius kaip 30 cm, dabar – tik nuo 40 cm dydžio.

Lynus galima gaudyti ne mažesnius nei 25 cm, kiršlius, šapalus, meknes ir marguosius upėtakius – ne mažesnius kaip 30 cm, baltuosius amūrus ir plačiakakčius – ne mažesnius kaip 40 cm, lydekas, vėgėles, ūsorius ir sterkus – ne mažesnius kaip 45 cm, salačius – ne mažesnius kaip 55 cm, o mažiausias galimas sužvejoti šamas turi siekti bent 75 cm.