Tai, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas svarbus įvykis, įrodė ir pilna Lietuvos konsultavimo tarnybos salė susirinkusių ūkininkų, ir įvairių valdžios institucijų, visuomeninių, verslo organizacijų atstovų. Iš visos šalies suvažiavę ūkininkai vertino situaciją šalies žemės ūkyje ir atkreipė dėmesį į problemas.
Trečią kadenciją einantis Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas apgailestavo, kad kai kuriuose rajonuose žemdirbiai vis dėlto yra gana pasyvūs, trūksta vieningumo ir noro derinti skirtingus interesus. Organizacija turi problemų ir dėl nario mokesčio. Tačiau suvažiavime pripažinta, kad sąjunga turi realias galimybes tapti tvirta organizacija, su kuria būtų skaitomasi.
Daugelis ūkininkų piktinosi, kad šiuo finansiniu laikotarpiu parama nuo augalininkystės sektoriaus atsigręžė į gyvulininkystę, išsakė nuogąstavimus dėl genetiškai modifikuotų augalų grėsmės. Kaimo žmonės negailėjo piktų žodžių sofos ūkininkams. Suvažiavimo dalyviams susirūpinimą kėlė jaunųjų ūkininkų likimas, žalinimo reikalavimai, gazolio įsigijimo taisyklės, reikalavimas kasmet sudaryti tręšimo planus, augalų apsaugos produktų naudojimas, ūkio darbų sauga, žemos pieno supirkimo kainos, parama nederlingose žemės ūkininkaujantiesiems, socialinio draudimo įmokų ir kiti klausimai.
Išklausiusi suvažiavimo dalyvių pasisakymus ir atsakiusi į aktyviai užduodamus klausimus, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad būtina rasti balansą tarp žemes ūkio gamybos, našumo didinimo ir aplinkos išsaugojimo. „Praeitame laikotarpyje didžiausias dėmesys buvo skirtas augalininkystei, o gyvulininkystė liko nuskriausta. Didesnę ES paramą gavo derlingi rajonai, bet žmonės juk nori dirbti bei gyventi ir nenašiuose. Jaunieji ūkininkai, gavę paramą, turi likti ir dirbti kaime. Kaimas turi būti įvairiapusis, jame privalo išlikti visi“, – kalbėjo ministrė.
V. Baltraitienė atkreipė dėmesį į tai, kad visi, kurie nori pasinaudoti ES parama ūkio modernizavimui, turi labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, skaičiuoti šiandienos kainomis – projektas turi būti pagrįstas realiais skaičiais. Ministrė pabrėžė produktų, ypač ekologiškų, perdirbimo svarbą, kategoriškai pasisakė prieš GMO auginimą.
„Nėra ministerijoje mylimų ar nemylimų sektorių. Visi norime, kad mūsų kaime matytųsi ne tik žali laukai, bet ir gyventų darbą turintys žmonės, todėl turime matyti visumą ir nestabdyti lekiančio traukinio“, – pabrėžė ministrė V. Baltraitienė.
Suvažiavime dalyvavę bankų atstovai konstatavo, kad žemės ūkio verslas yra ilguoju laikotarpiu perspektyvi verslo sritis, nes gamina pirmo būtinumo produkciją, didelę įtaką šiam verslui daro ir auganti maisto paklausa pasaulyje. Tačiau šis sektorius jautrus iš anksto nevaldomoms rizikoms – klimato išdaigoms, politinei ir ligų rizikai, yra priklausomas nuo valstybės ir ES fondų dotacijų. Kadangi labiausiai visada nukenčia mažiausieji rinkos žaidėjai, tad kooperacija žemės ūkyje – būtina. Siekiant išlaikyti augimo tempą, svarbi eksporto diversifikacija, našumo didinimas ir ypač naujų augančių rinkų paieška.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.