Sekmadienį visoje Lietuvoje buvo minima liūdna sukaktis – Gedulo ir vilties diena. 74-ąsias pirmosios masinės gyventojų tremties metines paminėjo ir vilkaviškiečiai.
1941 m. birželio 14 d., 3 val. nakties, enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Ši nelaimė neaplenkė ir Vilkaviškio krašto gyventojų. Tad Gedulo ir vilties dieną kartu su visos Lietuvos gyventojais tremties aukas pamini ir mūsų rajono žmonės.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Vilkaviškyje tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis katedroje.
Susirinkusieji buvo pakviesti pasimelsti ne tik už pasilikusiuosius Sibiro platybėse, bet ir už tuos, kurie turėjo laimės sugrįžti į tėvynę.
Taip jau sutapo, kad minėjimas vyko tuo pačiu metu, kaip ir Šv. Antano atlaidai. Tad pamaldos Vilkaviškio katedroje buvo labai iškilmingos, jose dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikos didysis choras, kuris puikiais balsais ir gražiomis giesmėmis džiugino klausytojus.
Kaip ir kiekvienais metais, po šv. Mišių visi buvo pakviesti apsilankyti tremtiniams brangiose vietose.
Pirmiausia minėjimo dalyviai apsilankė prie paminklo tremtiniams šalia Vilkaviškio bibliotekos. Ten sugiedotas Lietuvos himnas, skambėjo tremtinių dainos, buvo uždegtos žvakės ir padėtos gėlės. Jausmingą kalbą pasakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio skyriaus tarybos narys Valentinas Piečiukaitis,
taip pat kalbėjo rajono meras Algirdas Neiberka.
Kiek vėliau jau praretėjęs minėjimo dalyvių būrys nuvyko į Vilkaviškio geležinkelio stotį. Būtent iš šios vietos 1941-aisiais tremtiniai buvo išvežti į nežinią. Tai kupina skausmo, ašarų ir neužmirštamų prisiminimų vieta. Čia dar kartelį buvo padainuotos ilgesingos tremtinių dainos, padėtos gėlės, uždegtos žvakės, dalijamasi skaudžiais prisiminimais.
Paskutinė Gedulo ir vilties dienos minėjimo dalyvių stotelė buvo Vilkaviškio miesto kapinės. Prie ten esančio paminklo susirinkusieji maldomis pagerbė tuos, kurie amžiams pasiliko Sibiro platybėse.
Buvusi tremtinė vilkaviškietė Regina Neiberkienė apgailestavo, kad kiekvienais metais į minėjimus susirenkančiųjų gretos vis retėja, tačiau ji išreiškė viltį, jog šios gražios tremties aukų pagerbimo tradicijos vilkaviškiečiai tikrai nenutrauks.
Laura PAŠKEVIČIŪTĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.