Sausra griauna ūkininkų planus

Andrius GRYGELAITIS

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, liepos 2 d. dėl užsitęsusio sausringo laikotarpio Vilkaviškio rajonas paskelbtas pasiekęs pavojingo reiškinio ribą. Jei mūsų krašte nebūtų paliję, jau liepos 16 d. turėjo būti viršyta stichinės sausros riba. Atslinkę lietūs lyg ir žada pagerėjimą, tačiau dėl sausros ūkininkai vis tiek jau patirs nemažų nuostolių.

Didžioji dalis

Šiais metais šalyje kaip niekada sausa. Žiema buvo nors ir šilta, tačiau ne itin drėgna. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mūsų rajone birželį iškrito vos 17,1 mm kritulių, nors įprastas šio mėnesio vidurkis – 60 mm. Liepa kol kas irgi stipriai atsilieka nuo įprasto kritulių vidurkio.

Dėl sausros kenčia beveik visi žemdirbiai, auginantys vasarinius rapsus bei kitas vasarines kultūras. Jau dabar aišku, kad jie patirs nemažų nuostolių. Vis dėlto bene sunkiausia padėtis – pieno sektoriuje.

Negana to, kad pieno supirkimo kainos itin žemos, dabar dėl sausros ūkininkai neturi kuo šerti karvių.

„Pievos išdžiūvusios. Šiemet pirmoji žolė buvo itin prasta. Galvojome, kad atolas bus geresnis, tačiau ir jo nebuvo. Viskas išdžiūvę. Pašarui reikalingi kukurūzai taip pat žūsta. Situacija labai bloga“, – sakė Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Albinas Šneideris.

Anot jo, dalis rajono ūkininkų jau dabar galvijus šeria žiemai skirtais pašarais, o ką jie darys šaltuoju metų laiku – sunku pasakyti. Dalis žemdirbių pamažu išparduoda savo karves, nes žiemą jų paprasčiausiai neturės kuo šerti.

„Šiuo metu turiu 70 karvių. Jei situacija nepasikeis, planuoju 20 parduoti“, – sakė pašnekovas.

Kad padėtis nepavydėtina, patvirtino ir dar vienas stambaus pieno ūkio savininkas Arvydas Šlivinskas. Jis sakė nepasigaminęs bent 250 tonų pašarų žiemai, o kur jų reikės gauti – nežinia.

„Kelininkai pas mus nepjauna pakelių žolės. Mes ją nusišienavome patys ir šeriame gyvuliams. Kitos išeities neturime“, – pripažino A. Šlivinskas.

Prašo tarpininkauti

Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos nariai, bandydami ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos, susitiko su rajono meru Algirdu Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktoriumi Vitu Gavėnu. Suprasdami sunkią rajono finansinę padėtį ūkininkai nereikalavo kompensuoti patirtų nuostolių, tačiau prašė pagalbos tarpininkauti tarp jų ir Žemės ūkio ministerijos bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus. Rajono pienininkai ketina kreiptis į premjerą, informuoti jį apie susidariusią situaciją bei prašyti tam tikrų lengvatų. Meras pažadėjo šį raštą asmeniškai įteikti Ministrui Pirmininkui.

Ūkininkai baiminasi, kad dėl sausros jie negalės įvykdyti kai kurių įsipareigojimų (pavyzdžiui, dalyvaujantieji kaimo plėtros programos priemonėse) ir dėl to jiems gali grėsti įvairios sankcijos. Vis dėlto hidrometeorologijos tarnyba yra pasiryžusi padėti žemdirbiams ir išrašyti atitinkamas pažymas, kuriose bus pažymėta, jog mūsų rajonas dėl sausros buvo pasiekęs pavojingo reiškinio ribą ir dėl to ūkininkai patyrė nemažų nuostolių.

Tiesa, šios pažymos negelbės tiems, kurie yra sudarę išankstines sutartis su grūdų supirkimo punktais dėl įsipareigojimų pristatyti tam tikrą kiekį produkcijos. Dalis žemdirbių pasirašydami šias sutartis numatė vienokį kiekį savo derliaus, tačiau dėl sausros jis gali būti ir nepasiektas.

Žemės ūkio ministerija taip pat atsisako padėti dėl sausros nukentėjusiems ūkininkams. Vienintelė išeitis – draudimas. Tiesa, pasėlius mūsų rajone yra apdraudę vos du žemdirbiai, o dėl sausros visoje Lietuvoje savo plotų nėra apdraudęs nė vienas ūkininkas.