Daugelis įsitikinę, kad vaistažoles galima rinkti tik iki Joninių, nes vėliau jos neva jau būna netekusios vaistinių galių. Iki to laiko nužydi daug žolelių, tačiau nemažai vaistingųjų augalų renkama ir vėliau.
Maža to, kiekvienam augalui – savas paros rinkimo metas. Štai nakvišas reikia skinti vakare prieš iškrentant rasai. Nuo seno žolininkai kai kurias vaistažoles skindavo mėnuliui tekant. Manyta, kad tuomet žolelės turi ne tik gydomųjų, bet ir magiškųjų galių.
Nuo šimto ligų
Kaip tik po Joninių pražysta jonažolė. Įprasta manyti, jog ši žolė vartojama tik nervų sistemos susirgimams gydyti. Iš tiesų jonažolė padeda pašalinti baimes, kelia nuotaiką, ramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą, gydo nuo neurozės, tačiau pasižymi ir kepenų veiklą, kraujotaką, virškinimą gerinančiomis savybės.
Jonažolės poveikį papildytų ir sustiprintų juozažolės, mėtos, melisos, čiobreliai, siauralapiai gauromečiai – augalai, pasižymintys nervų sistemą raminančiomis, prieš depresiją veikiančiomis savybėmis.
Liaudies medicina siūlo jonažolę, užpiltą aliejumi, palaikyti 2–3 savaites ir naudoti išoriškai žaizdelėms gydyti. Ją tinka vartoti ir kaip prieskonį pasigaminus miltukų: tam reikia sudžiovinti ir sutrupinti augalą.
Iš jonažolių gaminami antpilai, įvairūs arbatų mišiniai, tinktūros.
Seniausia gyduolė
Pakelėse ir palaukėse vešinčios kraujažolės – turbūt vienos seniausių žmogaus naudojamų vaistažolių. Jose esančios medžiagos gydo žaizdas, stabdo kraujavimą, turi antimikrobinį poveikį, malšina skausmą.
Paprastoji kraujažolė renkama nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, kai žydi. Nuovirams ir užpilams ruošti naudojami šviežių ir džiovintų kraujažolių žiedynai be kotelių ir stiebai su lapais. Arbatą galima pagardinti medumi ir citrina. Šis gėrimas gerina skrandžio, tulžies, žarnyno, inkstų veiklą, kraujo apytaką. Kraujažolė ne tik stabdo kraujavimą, bet ir gydo negyjančias žaizdas: odos opas, bėrimus ir nudegimus.
Kraujažolių arbata skatina prakaitavimą, todėl padeda esant aukštai temperatūrai, peršalus ar tik pajutus pirmuosius gripo simptomus. Ji skatina tulžies išsiskyrimą, todėl gerina virškinimą, padeda nuo vidurių pūtimo, viduriavimo, taip pat gydo šlapimo takų infekcijas. Šis vaistinis augalas slopina spazmus, tinka, jei būna skausmingos menstruacijos, tonizuoja ir ramina.
Kraujažolė turi odą šviesinančių medžiagų, todėl vaistažolių nuoviras balina strazdanas ir padeda atsikratyti pigmentinių dėmių.
Daugelis turbūt nežino, kad džiovintos kraujažolės gali būti natūrali priemonė, atbaidanti uodus. Jiems labai nepatinka deginamų džiovintų kraujažolių kvapas.
Piktžolė – geradarė
Smulkiažiedė galinsoga, arba vadinamoji „amerikonka“, – paplitusi ir gaji piktžolė, kurią ne taip paprasta išnaikinti. Bet kai ravėsite daržą, neskubėkite išmesti šio vertingo maistinio ir vaistinio augalo. Mat jis yra itin veiksminga priemonė nuo padidėjusio kraujo spaudimo.
Gydymo tikslais naudojamas visas augalas: ir šaknys, ir antžeminė dalis. Raunama prasidėjus galinsogos žydėjimui iki vėlyvo rudens. Šio augalo švieži lapeliai, kotai ir žiedai vasarą tinka dėti į salotas, tyreles-kokteilius, o sudžiovinti žiemą atstoja raudonėlį troškiniuose, sriubose – visur, kur gali būti naudojamas raudonėlis. Lapelis ant žaizdos stabdo kraujavimą, numalšina niežėjimą po nudilginimo.
Galinsoga yra vienas veiksmingiausių vaistų iš gamtos, turint aukštą kraujospūdį. Augale esantys antioksidantai ir fenolio junginiai mažina per didelį cukraus kiekį kraujyje ir yra gera priemonė nuo hipertenzijos, siejamos su 2 tipo diabetu.
Vaistai iš sodo
Soduose šiuo metu galima rinkti vaistinių medetkų žiedus, mėtų lapus. Sakoma, kad žydinčios medetkos nemėgsta kolorado vabalai, todėl gerai, kai jos auga šalia bulvių lauko.
Vaistinė medetka gydo odos ligas, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligę ir yra ypač geras vaistas nuo skausmingų menstruacijų. Užpilų kompresai ramina pavargusias akis, gerina regėjimą. Arbatą tinka gerti sergant geltlige. Geriama vieną du puodelius per dieną. Tai puiki priemonė nuo kepenų ligų. Žiedai ir lapai užplikomi karštu vandeniu, arbata geriama be cukraus. Arbatos užpilas: arbatinis šaukštelis su kaupu medetkų užpilama ¼ litro vandens.
Namuose galima pasigaminti ir medetkų tepalo. Keptuvėje pakaitinama 250 g
kiaulės taukų ir į karštus riebalus suberiamos dvi saujos su kaupu medetkų lapų, žiedų ir stiebų. Ėmus putoti, gerai išmaišoma, keptuvė nukeliama nuo ugnies, uždengiama ir paliekama per naktį atvėsti. Kitą dieną vėl truputį pašildoma, per švarų lininį audeklą nukošiama, išspaudžiamos likusių žolelių sultys ir tepalas supilamas į užsukamus stiklainius. Jis padeda nuo venų uždegimo, negyjančių trofinių opų, nuožvarbų ir nudegimų, spartina pažeistų audinių ląstelių atsigavimą, pasižymi uždegimą slopinančiomis, žaizdas gydančiomis, raminančiomis savybėmis.
Medetkų nuoviras gerina kepenų, tulžies pūslės ir širdies veiklą. Naikina kai kurias bakterijas, ypač stafilokokus ir streptokokus. Medetkos preparatais gydomi odos pažeidimai, žaizdos, sumušimai, virškinamojo trakto sutrikimai, opos. Užpilais skalaujama burna sergant dantų ir gerklų ligomis.
Liaudies medicinoje medetka vartojama skrandžio ir žarnyno piktybiniams navikams gydyti. Vartojant medetkos preparatus, nepastebėta jokio žalingo poveikio.
Kaip rinkti?
Visą vaistinę žaliavą patartina rinkti į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius. Surinktos žaliavos negalima suspausti, nes tada ji kaista, suyra veikliosios medžiagos. Vaistažolių patartina rinkti tiek, kiek jų iš karto galima sudžiovinti.
Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat nerekomenduojama tai daryti šalia didelių pasėlių laukų, nes šie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia vaistažoles rinkti ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami.
Vaistiniai augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus. Apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį. Jei gerai surinkote augalus, jie gerai ir džius, bet dažniausiai reikia dar pasistengti sukurti tinkamas sąlygas. Patalpa turi būti gerai vėdinama, augalai džiūti šiltai ir sausai, tačiau ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tam tinka malkinės, mediniai kluonai, palėpės.
Vaistažoles derėtų laikyti popieriniuose maišeliuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalų rūšies ir sudėties.
Parengė Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.