Metų pabaigoje bus užbaigtas vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos projektų – elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“.
Jį įgyvendinanti bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė “LitPol Link” skaičiuoja, kad projekto metu bus nutiesta 163 km bendros 400kV įtampos oro linijos ir pastatyta 450 vienetų oro linijos atramų. Bendras jungties ilgis sieks net 3 milijonus metrų. Praktiškai tiek, kiek skaičiuojama ir gyventojų Lietuvoje.
„Gražus simbolinis skaičius puikiai iliustruoja, kad bendradarbiaudami su kaimynais galime sėkmingai įgyvendinti didelius ir labai svarbius projektus. Sparčiai artėjame prie daugiau nei septynerius metus trukusio projekto pabaigos. Tikiuosi, kad sėkmingas jo pavyzdys taps stimulu kurti dar daugiau jungčių tarp abiejų šalių verslo, meno, politikos bei bendruomeninių santykių”, – sako bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės „LitPol Link“ valdybos pirmininkas Artūras Vilimas.
Rugsėjo 9 d. vykusioje diskusijoje apie Lietuvos bei Lenkijos santykių iššūkius, žymūs abiejų šalių žmonės svarstė, kur ieškoti dviejų valstybių bendradarbiavimo perspektyvų, kokios yra tikrosios dviejų šalių tam tikrų priešpriešų šaknys.
Profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad dažnos įtampos tarp dviejų kaimyninių valstybių kyla ne be istorijos interpretacijų pagalbos.
„Mus labiausiai veikia ta bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, kokia yra užrašyta vadovėliuose, net jei ji ne visada tiksli. Tai veikia absoliučiai visas gyvenimo sritis, taip pat ir politinį kontekstą. Visa dabartinė mūsų istorijos samprata remiasi tuo, kad vis norėjome atsiskirti nuo lenkų. Tačiau visos bendros istorijos negalima suvesti vien į J. Pilsudskio darbus“, – sakė istorikas.
Į klausimą, kaip išvengti išankstinių stereotipinių nusistatymų, diskusijoje vienu pagrindinių vaistų įvardinti būtent sėkmingi bendri projektai -tokie, kaip „LitPol Link” elektros jungtis.
Santykius tarp valstybių keičia ir laikas. Priešpriešų, neigiamo nusistatymo tarp Lietuvos ir Lenkijos mažėja su lig kiekviena nauja karta. Diskusijoje dalyvavę abiejų šalių jaunieji menininkai teigia, kad jiems yra sudėtinga suprasti vis dar eskaluojamus stereotipus apie Lietuvos ir Lenkijos priešybes. Toks, dažnai vyresnei kartai vis dar būdingas mąstymas jaunuoliams yra svetimas. „Prieš važiuodama čia susiradau internete straipsnį apie lietuvius, nes dar nelabai žinojau, kokie tai žmonės. Perskaičiau, kad lietuviai labai uždari, mažai šypsosi. O kai atvažiavome čia, pamačiau, kad jie labai draugiški ir paslaugūs“, – įspūdžiais dalijosi studentė iš Lenkijos.
Geranoriški ir atviri santykiai, jaunuolių nuomone, yra svarbiausias raktas sėkmingam bendradarbiavimui visose srityse. Lietuvos ir Lenkijos jaunimas tai siekė įrodyti pasitelkdami ir meną.
„LitPol Link” įmonė jau antrus metus organizuoja Lietuvos ir Lenkijos jaunųjų menininkų dešimties dienų trukmės plenerą. Šiuo renginiu norima paskatinti menų krypties studentus iš abiejų šalių kurti, o kartu dalintis gerais tarptautinio bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiais. 2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje. Plenero metu sukurti meno darbai plačiai pristatomi Lietuvoje ir Lenkijoje.
Gabrielė Patriubavičiūtė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.