Šunų vedžiotojos žadėjo pasitaisyti

Eglė MIČIULIENĖ

Trečiadienio ryte Vilkaviškyje aplinkosaugos ir policijos pareigūnai bei miesto seniūnas surengė prevencinį reidą. Jo tikslas buvo patikrinti, kaip miesto gyventai surenka savo šunų išmatas.

Nuo rytojaus, nuo pietų

Kaip ir kas rytą, dar prieš prasidedant darbo valandoms, daugiabučių kvartaluose, prie miesto stadiono, pievelėse vaikštinėjo savo augintiniais vedini šeimininkai. Prie jų priėję pareigūnai teiravosi, ar žmonės turi krepšelius, į kuriuos sudėtų keturkojų ekskrementus.

Įdomu, jog šįkart tvarkingesni buvo vyrai: beveik visi turėjo krepšelius ar net specialias priemones šunų „turtui“ sudėti. O štai ne vienai keturkojų šeimininkei prieš pareigūnus teko raudonuoti.

Viena iš jų savo šunelį buvo paleidusi nuo pavadėlio, tad jis Nepriklausomybės gatvės žaliojoje zonoje savo reikalus galėjo atlikti nubėgęs gerokai tolyn ir niekieno netrukdomas. Jauna moteris dievagojosi, kad augintinio išmatas visuomet surenkanti, o krepšelį namuose kaip tyčia paliko tik tą rytą. Vilkaviškietės nuoširdumu patikėti buvo sunkoka – vargu ar ji ieškotų, kurioje vietoje paleistas šunelis „užminavo“ pievą. Tačiau moteris pasižadėjo nuo šiol visada elgtis tvarkingai.

Dar viena gyventoja, savo tikrai nemenką šunį vedžiojusi po Aušros gatvės kvartalą, pati sąžiningai prisipažino: nemalonu, bet augintinio išmatų ji nerenkanti. Esą nėra kur jų išmesti. „Bet prižadu, kad šiandien nuo pietų jau būsiu gera ir viską surinksiu. Savo šunį į lauką vedu triskart per dieną ir daugiau iš namų be krepšelio tikrai neišeisiu“, – kalbėjo moteriškė.

Numatyta taisyklėse

Savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis priminė, kad 2013 m. lapkritį patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės aiškiai apibrėžia, jog gyvūno laikytojo pareiga yra užtikrinti, kad augintiniui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje savininkas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Šio teisės akto pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 116 eurų. Aplinkos ministerija už šunų ekskrementų nesurinkimą numačiusi dar ir žalą, kuri siektų beveik pusantro šimto eurų.

Kadangi pastarasis reidas buvo prevencinio pobūdžio, o gal ir dėl nuoširdaus atgailavimo pareigūnai gyventojų nebaudė.

Trūksta kontrolės

Žinoma, būtų smagu, kad susirinkti augintinių paliktas krūveles žmones skatintų ne nuobaudos, o noras gyventi švariai. Tačiau kai tokio noro nėra, vertėtų pagalvoti ir apie baudas.

Kiekvienais metais po tokių reidų sulaukiame žmonių skambučių. Daugelis tvirtina, jog ši prevencija naudinga: dabar tikrai kur kas daugiau šeimininkų savo augintinius vedžioja tvarkingai, nepalikdami pridergtos aplinkos.

Tvarkos norinčių gyventojų nuomone, tokie reidai galėtų vykti bent kelis kartus per metus. Jei pareigūnai, seniūnijos darbuotojai šunų vedžiotojus sudrausmintų dažniau, surašytų vieną kitą protokolą, tuomet nereikėtų vaikštant po pievas ar stadionus dairytis, kad kur neįmintum į keturkojų išmatas.

Šiai minčiai pritarė ir D. Bunikis.

– Prevencija yra gerai – patys matome, jog žmonės šioje srityje jau tampa sąmoningesni. Vis dėlto norint dar geresnio rezultato turi būti nuolatinė priežiūra ir kontrolė. Galime imti pavyzdį iš kitų miestų. Pavyzdžiui, Marijampolėje yra paskirti keli pareigūnai, kurie nuolat važinėja po miestą ir užsiima viešosios tvarkos kontrole. Šie inspektoriai rašo protokolus tiems, kas nesurenka šunų išmatų, kas stato automobilius žaliosiose zonose, teršia aplinką ir pan., – kalbėjo ekologas.

Beje, verta žinoti, jog šunų išmatos ne tik darko aplinką: kai gyvūno virškinamajame trakte atsiranda parazitų, jos tampa pavojingos. Ekskrementuose esantys kirmėlių kiaušinėliai, nareliai, lervos išnešiojami po aplinką ir gali nusėsti ant mūsų rankų, maisto, daiktų, su dulkėmis patekti į virškinimo sistemą ir sukelti grėsmę sveikatai.