Vilkaviškietė Evelina kariuomenėje išbandė, ką gali žmogus

Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Kol šauktiniai lieja ašaras dėl privalomos tarnybos Lietuvos kariuomenėje, vilkaviškietė Evelina Kurtinaitytė kiekvieną savaitgalį su šypsena iš spintos traukia karišką uniformą, blizgina ginklą ir gilinasi į kario kasdienybės subtilybes. Mergina jau antrus metus savo noru lanko Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir yra pasiryžusi kovoti už savo šalį.

Vedė noras išbandyti save

Kūrybines industrijas studijuojančios Evelinos Kurtinaitytės gyvenime kariuomenė atsirado gan spontaniškai. Draugų siūlymas prisijungti prie Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) Eveliną labiausiai viliojo noru sužinoti, kiek gali žmogus.

Pirmasis galimybių išbandymas laukė dar neperžengus namų slenksčio. Per patį Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto įkarštį karininko duonos panorusiai paragauti merginai teko nemažai pasistengti kalbantis su tokio sprendimo pabūgusiais artimaisiais. Pasak studentės, šeimos susirūpinimo ir baimės panaikinti nepavyko, tačiau viską atperka artimųjų veidai ir pasididžiavimo žvilgsniai, klausantis jos pasakojimų apie mokymuose patirtus nuotykius bei atliktas užduotis.

Vis dėlto rimtesni iššūkiai laukė pratybose. Niekada kamufliažinės uniformos nevilkėjusiai Evelinai nebuvo lengva 8 paras gyventi apkasuose, kur dušą keitė rytinė rasa, vanduo prilygo prabangos prekei, o ugnį teko kurti be degtukų. Tačiau savaitę praleidusi gan vyriškoje karininkų kompanijoje Evelina sakė pastebėjusi, kad moterys yra geresnės ir ištvermingesnės karės negu vyrai.

„Moterys turi pliusą, kurio neturi vyrai, – tai principai. Vyrai galbūt stipresni fiziškai, tačiau kariuomenė yra ne tik fizinės parengties patikrinimas. Kariuomenė – tai paties žmogaus suvokimo ir psichinės padėties išbandymas“, – apie padėjusią nepasiduoti savybę kalbėjo vilkaviškietė.

Savo sprendimo Evelina niekada nesigailėjo. Išmoktos psichologinės vingrybės, laiko planavimas, ištvermės ir baimės išbandymai, lyderystės įgūdžiai gali praversti ne tik karo lauke, bet ir studijose bei kasdieniame gyvenime.

Tačiau dėl šių privalumų tenka paaukoti nemažai. Jaunoji karė patikino, jog nėra taip paprasta suderinti studijas, darbą, laisvalaikį ir mokymus. Labiausiai Evelinai trūksta laiko šeimai, draugams ir kelionėms.

Tarnavę kariuomenėje cirke nesijuokia

Optimistės žvilgsniu į gyvenimą žvelgiančiai E. Kurtinaitytei labiausiai įstrigo vado pasakyti žodžiai: „Kas tarnavo kariuomenėje, tas cirke nesijuokia.“ Nors iš pradžių tokiu teiginiu Evelina netikėjo, praktiniai išbandymai įrodė, kad tai – visiška tiesa.

Kuriozinių situacijų per mokymus netrūksta. „Mokantis apkasuose, kiekvienas skyrius turi kulkosvaidį. Svarbu, kad ginklas niekuomet neliktų be priežiūros, todėl skyriui keliaujant valgyti vienas karys visuomet lieka prižiūrėti ginklo. Dar viena svarbi detalė – norint, jog kulkosvaidis funkcionuotų, į jį negali patekti nė viena kruopelė smėlio. Skyriaus nariams bevalgant atbėga kolega, paskirtas prižiūrėti ginklo, ir sako, kad jį saugiai užkasė smėlyje, todėl gali kartu pavalgyti. Po šio įvykio reikėjo ne tik 8 valandas valyti kulkosvaidį, bet teko dar ir ilgai ieškoti, kur jis buvo užkastas“, – pasakodama istoriją juokėsi Evelina.

Dar juokingesnės savo noru kariuomenėje atsidūrusiai merginai atrodo šauktinių ašaros. Pasak jos, tarnavimas kariuomenėje – kiekvieno piliečio pareiga, o 9 mėnesius skirti tėvynei neturėtų būti taip sunku. Evelina mano, kad jaunuolių išsisukinėjimas – tai tiesiog baimė prarasti patogų gyvenimą, baimė pamatyti ir išbandyti patį save.

Vilioja leitenanto laipsnis

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai trunka trejus metus. Mokymuose jaunuoliai ne tik šaudo ir slepiasi nuo mokomųjų kulkų, bet taip pat keliauja į paskaitas. Jose kariai mokomi psichologinių gudrybių, lyderystės pagrindų ir kt. Po studijų jaunuoliai gali gauti atsargos leitenanto laipsnį. Evelina neslepia, kad būtent tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji pasirinko JKVM.

Nors dėl mokymuose patirtos kojos traumos vilkaviškietės karjeros galimybės kariuomenėje kiek ribotos, minties apie tolimesnę karinę veiklą ji neatsižada. Studentei, šiandien dirbančiai ir „Lietuvos ryto“ televizijoje (LRT), patinka laikyti ne tik ginklą, bet ir fotoaparatą ar kamerą, todėl Evelina neatsisako minties apie karo fotografiją. Taip pat vienu iš svajonių darbų mergina laiko darbą komunikacijos su civiliais skyriuje, kuriame galėtų panaudoti ne tik mokymų, bet ir studijų universitete metais įgytas žinias.

Pasak Evelinos, norintys, bet vis nesiryžtantys užsivilkti kariškos uniformos jaunuoliai turėtų nepamiršti, jog tarnavimas kariuomenėje naudingas ne tik šaliai, bet ir pačiam kariui. Įgytos praktinės ir teorinės žinios, karjeros galimybės, netgi uniforma ir batai yra vertybės, kurias jam duoda Lietuva ir tarnavimas jai.