Vandens tyrimų rezultatai sukėlė nerimą

Eglė MIČIULIENĖ

Į „Santaką“ kreipėsi šeima iš Antupių kaimo (Keturvalakių sen.). Žmonės įtaria, jog šios vietovės gyventojai vartoja blogos kokybės vandenį.

Iš čiaupo negeria

Antupiuose gyvenantys Navikai, kaip ir kiti šio kaimo gyventojai, vartoja artezinio gręžinio vandenį, tiekiamą iš bokšto. Vandenvietę eksploatuoja savininkė Ona Inga Račkauskaitė. Gyventojai už 1 m² vandens mokėdavo 4 litus, dabar moka 1, 16 euro.

Viskas būtų gerai, bet vandens kokybė ir kvapas, pasak antupiečių, pasitikėjimo nekelia.

– Geriame pirktą vandenį arba vartojame virintą, ir svečius perspėjame, kad negertų iš čiaupo. O. I. Račkauskaitė bokštą eksploatuoja jau nuo kolūkio griūties, bet iš jos niekada negavome vandens tyrimų, nors prašiau ne vieną kartą. Man atrėžiama: visiems gerai, o tau – ne! Bet juk vartotojų teisės sako, jog kiekvienas turi žinoti, ar saugų produktą perka, – kalbėjo Jonas Navikas.

Rado bakterijų

Neseniai Navikai sužinojo, kad vandenvietės savininkė spalio pabaigoje atliko tyrimus UAB „Vilkaviškio vandenys“ laboratorijoje. Paaiškėjo, jog rezultatai – nekokie. Cheminiai vandens rodikliai normas beveik atitiko (tik geležies kiekis leistiną ribą viršijo kelis kartus), tačiau tyrimai rodė didelį bakteriologinį užterštumą: mėginyje rasta žarninių lazdelių, koliforminių bakterijų, žarninių enterokokų, kurių pagal higienos normas vartotojams skirtame vandenyje iš viso neturi būti.

– Nieko keisto, kad tyrimai tokie: vandens bokštas niekada nevalytas, higienos reikalavimų nepaisoma, nes niekas nieko netikrina. Jei bobutė atnešė parduoti bidonėlį pieno – visi tuoj puola bausti. O čia pardavinėja žmonėms užterštą vandenį – ir jokios kontrolės! Mūsų gyvenvietėje yra 20 šeimų, jose auga apie 10 vaikų – argi nesvarbu, kokį vandenį jie geria? – stebėjosi J. Navikas.

Vyro nuomone, jei gręžinyje būtų įtaisyta vadinamoji pavara ir bokštas būtų atjungtas, kaip tai daroma jau daugelyje vietovių, vandens kokybė iškart pagerėtų.

Bokštus turi valyti

UAB „Vilkaviškio vandenys“ laboratorijos vedėjas Donatas Gvazdaitis patvirtino, jog minėto bokšto savininkė buvo užsakiusi vandens tyrimus ir jie iš tiesų rodė mikrobiologinį užterštumą.

O. I. Račkauskaitė pasipiktino, kad tokie rezultatai negali būti ir kad tyrimai, matyt, atlikti neteisingai. D. Gvazdaitis paaiškino, jog „Vilkaviškio vandenų“ laboratorija nuolat egzaminuojama, dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose ir jos rezultatai būna vieni tiksliausių arba net ir tiksliausi (kaip buvo paskutinio tyrimo metu) Lietuvoje.

– Iš patirties žinome, kad pagrindinė mikrobiologinės taršos priežastis dažniausiai būna vandens bokštai. Jie turi būti periodiškai valomi, dezinfekuojami. Kai „Vilkaviškio vandenys“ perima iš gyvenviečių bokštus, šie kartais būna tokie kiauri, jog randame ir paukščių išmatų, ir net prikritusių karvelių. Tai kaip nebus to mikrobiologinio užterštumo? Kita priežastis, dėl ko tyrimai rodo mikrobiologinę taršą, gali būti netinkamas mėginio paėmimas, per mažai iš čiaupo nuleistas vanduo, pati mėginio paėmimo vieta, net ir čiaupo naudojimo dažnumas, – kalbėjo laboratorijos vedėjas.

Vilkaviškiečių tyrimo rezultatu nepatenkinta bokšto savininkė užsakė dar vieną tyrimą jau kitoje laboratorijoje. Lapkričio 12 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad vanduo yra saugus ir nei žarninių enterokokų, nei žarnyno lazdelių jame nerasta. Vandens mėginį, kaip ir pirmąjį kartą, iš vandenvietės paėmė patys užsakovai. Tiesa, antrą kartą savininkė darė tik mikrobiologinį tyrimą, cheminio tyrimo neatliko. Bet, D. Gvazdaičio teigimu, tik atlikus cheminį tyrimą būtų aišku, ar vanduo buvo paimtas iš tos pačios vandenvietės, nes cheminiai vandens rodikliai gręžinyje nepakinta.

Tokie įstatymai

Įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad vandenį tyrimams semia… pats laboratorijos klientas. Įstatymas nenumato, kad mėginio paėmimo procedūroje turi dalyvauti laboratorijos ar veterinarijos atstovai. Tad jei tyrimo užsakovas jaučia, jog vanduo gali būti užterštas mikrobiologiškai, jis vandens mėginiui gali prisipilti kad ir iš čiaupo mieste.

Labai keista ir tai, jog mažosios vandenvietės nėra niekieno kontroliuojamos. Kaip teigė Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Isoda, veterinarijos specialistus įstatymai įpareigoja kontroliuoti tik tuos vandens tiekėjus, kurie geriamuoju vandeniu aprūpina ne mažiau kaip 50 asmenų arba kur sunaudojama daugiau kaip 10 m³ vandens per parą. Vadinasi, pagal įstatymus kokybišką vandenį privaloma tiekti tik didelei žmonių grupei, o štai jei mikrobiologiškai užterštą vandenį gers 45 žmonės – valstybei neįdomu.

– Senais laikais Antupių vandenvietę mes kontroliavome, bet paskui kontrolę nutraukėme pačios I. O. Račkauskaitės raštišku prašymu. Pagal įstatymus ji turėjo teisę tai padaryti, – aiškino V. Isoda.

Veterinarijos gydytojo nuomone, gyvenvietės žmonės patys turėtų sudaryti komisiją, galbūt pasikviesti į pagalbą ir specialistą, paimti mėginį iš bokšto čiaupo ir ištirti vandenį. Žinoma, tokiu atveju už tyrimus reikės mokėti patiems. Išsamus vandens tyrimas kainuos per 70 eurų, jei tiriama tik mikrobiologinė terpė – kaina bus apie 12 eurų.

Įžiūri klastą

Pati vandenvietės ir bokšto savininkė O. I. Račkauskaitė tikino, jog vandenį žmonėms tiekia nuo 2000 metų ir tyrimai visuomet buvo geri. Šįkart rezultatai esą galėjo būti blogi dėl to, kad galbūt mėginys buvo paimtas netinkamai.

– Mėginį ėmiau ne aš, o kitas asmuo, kurio paprašiau, tai negaliu pasakyti, kaip jis to vandens prileido – gal ir ne pagal taisykles, – kalbėjo moteris.

O. I. Račkauskaitė pripažino, jog bokštas nuo pat 1976-ųjų, t. y. per 40 metų, nė karto nebuvo valytas: nei priklausydamas bendrovei, nei privatizuotas.

– Bet bokštas yra uždengtas, vandens kontakto su išore nėra. Daug metų pati jį geriu ir nenumiriau. Negirdėjau ir kad kas būtų susirgęs dizenterija, – sakė savininkė.

Kaip vieną iš versijų antupietė įžiūrėjo netgi laboratorinių tyrimų klastojimo galimybę. Mat, kaip „Santakoje“ jau buvo rašyta, iki šių metų lapkričio 1 d. visi vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai privalėjo tokiai veiklai įgyti licencijas – be jų ši veikla jau laikoma nelegalia. Kadangi tokią licenciją rajone turi Savivaldybės kontroliuojama UAB „Vilkaviškio vandenys“, ši, pasak O. I. Račkauskaitės, suinteresuota perimti visas vandenvietes, taip pat – ir Antupių. Dėl to pakartotinius mėginius moteris siuntė jau ne į „Vilkaviškio vandenų“, o į Kauno laboratoriją.

– Ir gręžinys, ir bokštas yra mano nuosavybė – kodėl visa tai turėčiau kažkam atiduoti, jei pati mokėjau pajais? Jei kam reikia – prašom, tegul iš manęs perka ar nuomoja. O dėl vandens tyrimų – tegu žmonės patys paima mėginius, darosi tyrimus ir matys, koks tas vanduo yra. Jeigu kam nors iš kaimynų netinka, niekas neliepia tuo vandeniu naudotis. Tegu pasidaro artezinį gręžinį savo sklype ir geria kiek nori, – sakė O. I. Račkauskaitė.

Be abejo, UAB „Vilkaviškio vandenys“ neteisingai atliktų tyrimų ir noro „atimti“ bokštą versiją kategoriškai atmeta, juolab kad perimti tokias mažas vandenvietes įmonei – daugiau rūpesčio nei naudos.

O žmonėms, ko gero, reikėtų nepagailėti dvylikos eurų ir, susitarus su specialistais, užsakyti bent jau mikrobiologinį tyrimą – patiems bus ramiau, kai žinos, kokios iš tikrųjų kokybės vandenį geria.