Teleskopo akis atveria dangaus grožį

Eglė MIČIULIENĖ

Pastaruoju metu dažniausiai apniukęs dangus naktimis tamsoje paslepia žvaigždes ir planetas. Tačiau tomis retomis akimirkomis, kai padangė išsigiedrija, į ją labai įdomu pažvelgti pro teleskopo akį.

Svajojo nuo mažens

Pakelti galvą aukštyn ir pažiūrėti į dangaus platybėse spindinčius žvaigždynus vilkaviškietį statybos priežiūros specialistą Saulytį Kurtinaitį dar vaikystėje paskatino jo tėtis, puikiai žinomas krašto etnokultūros specialistas ir tyrinėtojas Albinas Kurtinaitis.

Giedromis naktimis Saulytis su tėčiu stebėdavo plika akimi matomus žvaigždynus: nuo mažens žinojo, kaip rasti Didžiuosius ar Mažuosius Grįžulo Ratus, kur yra ryškioji Kasiopėja, Oriono ar Pegaso žvaigždynai.

– Mano tėtis turėjo visokių mokslo knygų, be to, užsisakydavo specialų mokslo naujienoms skirtą periodinį žurnaliuką, kuriame būdavo ir daug kosmoso tyrinėjimui skirtų straipsnių. Šis leidinys man labai patikdavo – skaitydavau jį mieliau už pasakas ir vis svajodavau, kaip būtų įdomu iš arčiau pažiūrėti į planetas. Norėdavau turėti kokį nors prietaisą, kuris priartintų dangų, pamatyti, kaip atrodo Marso ar Veneros paviršius, pažiūrėti, koks gyvenimas ten vyksta, – su šypsena pasakojo S. Kurtinaitis.

Jubiliejaus dovana

Prabėgus ne vienam dešimtmečiui noras išsipildė. Žinodami apie Saulyčio svajonę, jubiliejaus proga teleskopą įsigyti jam padėjo draugai ir artimieji – tai buvo bendra jų ir paties jubiliato dovana sau.

Taigi, S. Kurtinaitis jau kuris laikas džiaugiasi kombinuoto tipo teleskopu, vadinamuoju katadioptriku. Šis prietaisas sukonstruotas lęšių bei veidrodžių sistemos principu, dėl to yra trumpas, nors atitinka beveik 3 m ilgio židinį. Palyginti su kito tipo teleskopais, katadioptrikai yra daug kompaktiškesni, lengvesni, patogesni transportuoti.

Suprantama, norint per teleskopą stebėti dangų būtinos tam tikros sąlygos. Pirmiausia – kad jis būtų visiškai giedras. Geriausia, jei oras būna giedras bent dvi tris paras, kad kurį laiką nebūtų liję, kitaip dėl konvekcijos vaizdas per teleskopą bus neryškus. Gaila, bet idealiai dangaus stebėjimui tinkamų naktų Lietuvoje per metus būna vos kelios.

Geriausia – laukuose

Mieste stebėti naktinį dangų trukdo gatvių apšvietimas, įvairūs žiburiai, todėl geriausia teleskopą vežtis į laukus ir pasistatyti kur nors ant kalniuko, atviroje vietoje, kur nėra medžių. Tinkamiausias laikas tokiam užsiėmimui – vasaros pabaiga, kai naktys jau ima ilgėti. O žiemą, nors naktys ir ilgos, stypsoti vienoje vietoje paprasčiausiai šalta.

Modernus kompiuterizuotas įrenginys energiją gauna iš elektros tinklo arba iš valčiai skirto akumuliatoriaus. Tada teleskopas suprogramuojamas taip, kad užfiksuotų vieną ar kelias konkrečias planetas arba žinomas žvaigždes. Įjungtas aparatas automatiškai sukasi aplink savo ašį žmogui nejuntamu Žemės judėjimo greičiu.

Kai viskas paruošta, pultelyje tereikia įvesti norimo stebėti objekto pavadinimą. Teleskopas elektrinių varikliukų padedamas pats atsisuka į reikalingą dangaus vietą ir tą objektą parodo.

– Viskas paprasta ir patogu. Vienintelis blogumas – uodai, nuo jų niekur nepabėgsi, – juokėsi S. Kurtinaitis.

Ūkai ir galaktikos

Tiesa, teleskopas su žvaigždynų stebėjimu neturi nieko bendro – tik tiek, jog abiem atvejais reikia žiūrėti į dangų. Mat žvaigždės – per daug toli nuo mūsų planetos, kad galėtume jas tyrinėti žiūrėdami pro teleskopą.

– Žvaigždė – tik mažytis mirksintis taškutis. Žvelgiant per teleskopo objektyvą, jis nedaug didesnis, nei matomas plika akimi, – aiškino vyras.

Patogiausia astronomams mėgėjams per teleskopą stebėti vadinamuosius Mesjė objektus. Tai 110 ryškiausių šiaurinio dangaus objektų, kuriuos, beieškodamas kometų, suregistravo prancūzų astronomas Šarlis Mesjė. Tai yra įvairūs ūkai, padrikieji ar kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, galaktikos.

– Man pačiam įdomiausia stebėti galaktikų spiečius. Pavyzdžiui, mes esame Paukščių Tako galaktikoje. Aplink mus yra apie 30 galaktikų – tai vadinamoji vietinė galaktikų grupė. Didžiausia yra Andromedos galaktika. Antra pagal dydį yra mūsų, Paukščių Tako, galaktika. Įsivaizduokite, vien joje yra apie 200 mlrd. žvaigždžių! O tų galaktikų irgi skaičiuojama milijardais. Tik labai gerą regėjimą turintis žmogus plika akimi gali įžiūrėti Andromedos galaktikos ir Oriono ūko dėmeles. O žvelgiant pro teleskopą, galaktikos bei ūkai išryškėja ir matome pailgų, apvalių, ovalių ir kitokių formų darinius. Įspūdingai atrodo padriktieji ir kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. Kai pirmą kartą pamačiau kamuolinį Heraklio spiečių, sudarytą iš galybės žvaigždučių, man net kvapą užėmė, – pasakojo pašnekovas.

Marsiečių nematyti

Per katadioptriką galima stebėti ir planetas, tačiau, anot S. Kurtinaičio, nereikia tikėtis, jog per mėgėjams skirtą, tegu ir gerą, teleskopą bus įmanoma studijuoti planetų paviršių.

– Kartą tėčio seseriai parodžiau Saturną. Niekur važiuoti nereikėjo, jis gražiai pakilo vakare visai virš kaimynų namo. Vaizdas buvo toks ryškus, kad puikiausiai matėsi Saturno žiedai. Teta aikčiojo susižavėjusi. Puikiai galima matyti ir didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį. Įdomu stebėti didžiuosius jo palydovus – jie gražiai išsidėstę vienoje linijoje, dėl to planeta primena lėktuvą, skrendantį ištiestais sparnais su šonuose degančiomis lempomis. Beje, prieš kelis mėnesius buvo labai patogu vienu metu stebėti Jupiterį, Marsą ir Venerą, nes jie buvo „susibėgę“ vienas šalia kito. Šiuo metu Jupiteris ir Marsas jau nutolę. Tačiau ne visas planetas galima stebėti: kai kurios yra dujinės, atrodo nuolat apgaubtos rūko, tad vaizdas nėra labai įspūdingas ar ryškus. Ir, kad ir kiek besistengtum, po kiemą vaikštančių marsiečių tikrai nepamatysi, kaip mažas būdamas tikėjausi, – juokėsi S. Kurtinaitis.

Neišeinant iš namų galima stebėti ir Mėnulį – ypač patogu, kai išsiriečia jo pjautuvas. Tuomet geriausiai matoma ta Mėnulio dalis, kuri yra prie pat tamsiojo krašto, gražiai išryškėja ten žiojintys krateriai ar kalnai.

Pro duris koją keliant Naujiesiems negali nepaklausti, ką gi aukštybėse spindinčios žvaigždės žada kitais metais. Humoro jausmo nestokojantis S. Kurtinaitis į tokį klausimą tik numoja ranka.

– Baikit! Netikiu aš jokiais horoskopais. Įdomiausia, kad visi „didieji“ pranašautojai sako, jog koks nors ką tik nutikęs įvykis aiškiaregių jau seniai buvo numatytas. Bet kodėl visi tylėjo anksčiau ir apie tą įvykį prakalbo jau po laiko? Aš galiu pasakyti tik tiek: žvaigždės visiems žada gerus, labai gerus ir tikrai gerus metus! – nusijuokė S. Kurtinaitis.