Į gyvenimo iššūkius žvelkime pozityviai

Rūta DAILIDAVIČIŪTĖ

Dažnai pagalvoju apie tai, kaip greitai bėga laikas ir kad norisi, jog to laiko vis būtų daugiau. Kita vertus, kai buvau mokinė ir gyvenau Kybartuose, laikas eidavo lėtai. Taip lėtai, kad norėjosi kuo greičiau užaugti ir išvažiuoti toli nuo tėvų. Kai atėjo ta ilgai laukta diena, kai pirmą kartą išskridau į Londoną, buvau tokia laiminga ir susijaudinusi. Šeima verkė, jog išvažiuoju, o man net ašara neišriedėjo atsisveikinant. Tuomet galvojau, kad užkariausiu Londoną ir viskas bus tobula. Iš vienos pusės, gavau tai, ko siekiau ir svajojau: naujas ir didžiulis miestas, puikus universitetas, nauji draugai. Žodžiu, absoliučiai viskas nauja.

Iš kitos pusės, kai po keturių mėnesių trumpam grįžau namo, turbūt tai buvo pats smagiausias grįžimas per visą mano gyvenimą ir tada jau nedegiau tokiu didžiuliu troškimu skristi atgal. Atrodė, jog čia, namie, viskas taip miela, sava, jauku. Ir nuo to karto supratau, kad visos kitos vietos, kur gyvenu, man yra tik laikina tobulėjimo stotelė, o Lietuva – namai. Supratau, kad aš pati turiu kurti savo gyvenimą – ir niekas to nepakeis.

Manau, tikrai nelengva kurti ateitį ir gerą gyvenimą čia, Lietuvoje, bet tikrai įmanoma. Tik pas mus yra viena didelė problema – pesimizmas ir pavydas. Kai gyvenau pirmą semestrą su amerikiete, supratau, kodėl Amerika – galingiausia pasaulio valstybė ir mums ji visada skamba taip tobulai, gražiai. Gyvendama su šia mergina supratau, jog mes, lietuviai, neturime to, ką jie turi. Man atrodė, kad aš turiu tiek daug rūpesčių ir problemų. Vis dėlto mes gyvenome kartu ir tų pačių rūpesčių turėjo ir amerikietė. Skirtumas tik tas, jog į problemas amerikiečiai žvelgia labai pozityviai ir iš karto ieško sprendimo, nieko nekaltina ir nedejuoja. Jie džiaugiasi kitų sėkme ir padeda, o svarbiausia – niekada nesijuokia ir nesišaipo iš kitų tikslų, svajonių.

Šią pamoką aš išmokau ir stengiuosi visur įžvelgti pozityvumo. Noriu būti ta jaunąja karta, kuri keičia, kuria, skatina, o svarbiausia – daro ką nors reikšmingo savo gyvenime. Nors esu jauna, bet kažkaip labai gerai suprantu, kad negyvensiu antro gyvenimo. Todėl kam jį švaistyti, jei galime nuveikti tai, ko norime ir siekiame. Juk visada smagu pasidžiaugti pergalėmis – nesvarbu, didelės jos ar mažos.