Tapti vegetare paskatino dukra

Eglė MIČIULIENĖ

Gyvenimo būdas atsisakant mėsos sparčiai populiarėja. Vegetarais ar veganais žmonės tampa dėl savo sveikatos, etinių, moralinių ar religinių įsitikinimų. Vilkaviškietė Aksana Laskevičienė šypsosi, jog specialiai atsisėdusi priežasčių neieškojo – tiesiog taip susiklostė, kad ji vieną dieną nustojo valgyti mėsą.

Vegetarų – per pusę

Vegetarišką maistą valgo lygiai pusė didelės Laskevičių šeimos – mama ir abi dukros. Vyrija, t. y. tėtis ir du sūnūs, į moterų mitybą žiūri tolerantiškai, bet patys yra visavalgiai. Mama dėl to jokių problemų nekelia: pusei šeimos gamina vegetarišką maistą, kitai pusei – įvairų, taip pat – ir iš mėsos produktų.

A. Laskevičienė vegetare šeimoje tapo pirma, tačiau didžiausią įtaką tam padarė jaunesnioji dukra Vita.

Vieną kartą, dar būdama mažutė, Vita priėjo prie pietus gaminančios mamos. Tuo metu Aksana ruošė vištieną. „Tu nužudei mano draugę! Čia buvo vištytė, o dabar ji negyva! Kaip tu galėjai?“ – pamatytu vaizdu pasipiktino mergaitė, pervėrusi mamą smerkiančiu žvilgsniu.

Paukštiena buvo pirkta parduotuvėje, tačiau mažoji buvo mačiusi vištas, vaikštinėjančias močiutės sodyboje, ir suprato, kas guli ant virtuvės stalo.

Tokių emocingų „pareiškimų“ A. Laskevičienė išgirdo ir vėliau, tad ėmė pirkti ne visą vištą, o tik jos atskiras dalis, kad vaikui nesukeltų blogų emocijų. Tačiau pačiai mamai mėsos patiekalams nuo tokių žodžių „užsirišo“ gerklė.

Viena po kitos

Po vieno iš tokių dukters „paauklėjimų“ Aksana nusprendė, jog bent savaitę mėsos nevalgys. Tačiau ta „savaitė“ gerokai užsitęsė: šiuo metu jau bus beveik septyneri metai, kai moteris atsisakiusi mėsos patiekalų.

Maždaug po metų mėsą nustojo valgyti ir Vita, o dar po kurio laiko – ir vyresnioji Laskevičių dukra Ieva.

Žuvies patiekalų jauniausioji dukra iš valgiaraščio neišbraukusi, o jos sesuo ir mama nebevalgo nei mėsos, nei žuvies ar kitų jūros gėrybių. Svečiuose Aksana gali paragauti žuvies kepsnio, tačiau be didelio malonumo ir tiktai iš pagarbos šeimininkei.

Pasirinkimas – didelis

Svarbiausia, anot A. Laskevičienės, – žmogaus savijauta. O ji visos šeimos narių – puiki, jokių problemų iki šiol nekilo, medicininiai tyrimai geri. Kaip ir daugelis vegetarų, moteris sako netgi pajutusi lengvumą, kai nustojo valgyti mėsą. Kultūros centre dirbanti vilkaviškietė neretai namo grįžta vėlai vakare, tad prieš naktį užkirtus mėsos skrandis tik apsunktų.

Žmonės Aksanos dažnai klausia, ką gi ji valgo. O ši atšauna: valgau viską! Juolab kad visų kitų gyvūninės kilmės produktų – pieno, varškės, sviesto, kiaušinių ir pan. – A. Laskevičienė ir jos dukros nėra atsisakiusios.

– Juk mes nevalgome tiktai mėsos ir žuvies. Bet vegetarizmas tikrai nėra vien garnyras ir bulvės. Daug naudingų medžiagų turi avinžirniai, žirniai, lęšiai, įvairios daržovės ir jų troškiniai, salotos, visokios sėklos, riešutai, švieži ir džiovinti vaisiai, uogos, kurių ir žiemą pilnas mūsų šaldiklis, grybai bei kt. Pavasarį labai norisi sulčių – tada išgeriame jų didžiulį kiekį. Spaudžiame jas iš visko: morkų, obuolių, burokėlių, šviežių žolių (jaunų garšvų, kiaulpienių ir pan.). Galima pasidaryti ir sotų žalią kokteilį, pavyzdžiui, iš kivių, bananų, imbierų ir mėtos lapelių. Vasarą svarbu valgyti kuo daugiau žalio, termiškai neapdoroto maisto, – kalbėjo Aksana. – Kai kas sako, kad vegetarizmas – brangu. Bet gyvenant kaime ar turint nuosavą žemės sklypelį – tikrai nebrangu! Pasakykite, kas yra brangiau: kilogramas mėsos ar kilogramas žirnių? Žinoma, riešutai, avokadai yra brangūs, bet jų juk daug ir nesuvalgysi, o kasdien ir nesinori. O kai valgai tai, ko reikia, maisto užtenka mažiau. Tarkim, kas iš to, kad sukimši visą batoną? Skrandis bus pilnas, bet naudos – jokios ir tuoj vėl pasijusi alkanas. O jei valgysi daug vaisių, daržovių, uogų, įvairių žalumynų, organizmas greitai gaus reikiamą kiekį būtinų medžiagų.

Laskevičiai patys turi ūkį, įvairiomis daržovėmis, uogomis šeimyną palepina ir Aksanos mama, sodo bei daržo gėrybėmis pasikeičia ir su draugais, kolegomis.

Verta įsiklausyti į save

Lietuvoje visai neseniai susirūpinta vegetariška mityba kariuomenėje.

Tačiau mokyklose, vaikų darželiuose vegetariškas meniu dar nėra privalomas. Tiesa, mūsų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose kol kas nėra ir tokio poreikio, o mokiniams vegetariško maisto tenka atsinešti iš namų. Kai kurie vaikai mokyklos valgykloje paprašo virėjų į lėkštę vietoje mėsos įdėti daugiau daržovių.

Tačiau įvairiuose didesniuose projektuose, pvz., moksleivius vežant į Dainų šventę, jiems dalyvaujant „Sniego gniūžtės“ ar vasaros poilsio stovyklose ir pan., jau yra galimybė rinktis vegetarišką maistą.

– Manau, taip ir turėtų būti. Juk mes visi – bendruomenės nariai, tad kiekvienas esame svarbūs ir turėtume gauti teisę rinktis, – svarstė moteris. – Juo labiau kad vegetarišką maistą valgančių žmonių daugėja. Anksčiau, pietaudama su atlikėjais prie vieno stalo, pastebėdavau, jog vegetarų yra mažai. Dabar jų labai daug, vos ne pusė visų koncertuoti atvykstančių žmonių. Aš pati turiu labai daug draugų ir pažįstamų vegetarų. Matyt, su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, – šypteli moteris.

Vis dėlto Aksana pabrėžia, kad ji niekada niekam neperša savo gyvenimo būdo ir požiūrio į maistą.

– Tikrai nesu „mitybos ekspertė“ ir manau, jog kiekvienas žmogus turi valgyti tai, kas jam tinka ir patinka. Turėtume labiau klausyti savo vidaus. Aš taip ir padariau, – šypsojosi pašnekovė.

– See more at: http://www.santaka.info/?sid=35423#sthash.QbtEf442.dpuf