Iš Vilkaviškio kilusio meistro darbai puošia ne tik Lietuvą

Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Einant pro Vilkaviškio katedrą dažno vilkaviškiečio ar miesto svečio žvilgsnis bent trumpam sustoja ties „Budavonės kankinių“ skulptūra. Tačiau retas žino, kad ji išlieta vilkaviškiečio Žilvino Pabrinkio rankomis.

Užbūrė skysto metalo pasaka

Vilkaviškyje gimęs ir užaugęs Ž. Pabrinkis dabar gyvena ir dirba Kaune. Skulptūrų liejimo meistras savo darbais džiugina ne tik gimtąjį miestą, bet puošia Lietuvą ir pasaulį.

Žilvinas menu žavėjosi nuo vaikystės. Iš mokyklos laikų jis prisimena, kad labai nemėgo matematikos, tačiau traukte traukė dailė, tapyba, fotografija. Dar tuo metu Žilvinas negalėjo ramiai praeiti pro skulptūras. Ypač į atmintį įstrigo liūto skulptūra Palangoje ir skulptūrinio akmens atidengimas prie tuometinės Vinco Vitkausko vidurinės mokyklos Vilkaviškyje. Jau po studijų Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume jam teko prisidėti prie prezidento Antano Smetonos skulptūros, dabar stovinčios Kauno istorinės prezidentūros parkelyje, liejimo. Pasak Žilvino, tuomet jį užbūrė „skysto metalo pasaka“, kurioje jis gyvena ir šiandien.

Aplanko savo skulptūras

Buvęs vilkaviškietis prasitarė, jog užsakymų iš gimtinės nulieti skulptūrų beveik nepasitaiko. Tačiau jis teigia, kad tai visiškai natūralu ir suprantama, nes skulptūromis pasipuošti labiau stengiasi kurortiniai miestai – Druskininkai, Birštonas, Klaipėda.

Ž. Pabrinkis dažnai sulaukia užsakymų ir iš užsieniečių. Kraštiečio rankomis lieti darbai lietuvių darbštumą garsina ir Švedijoje, ir Kanadoje. Žilvinas sako, jog ne mažiau džiaugsmo nei pats darbo procesas teikia savo lietų skulptūrų lankymas. „Jei tik yra galimybė, visada pasižiūriu, kaip skulptūra „gyvena“, keičiasi, kaip laikas nuspalvina, patamsina, pakeičia darbą. Smagu nuvykti, pavyzdžiui, į Švediją ir pažiūrėti į darbą, kurį mačiau tik savo dirbtuvėje“, – pasakojo skulptūrų liejimo meistras.

Kruopštus darbas

Skulptūrų liejikas darbo stoka nesiskundžia. Dirbtuvėse nuolat verda veiksmas: kala plaktukai, ūžia staklės. Ne paslaptis, kad nulieti rimtą skulptūrą užtrunka. Laiko sąnaudos paprastai priklauso nuo liejamos skulptūros dydžio, sudėtingumo, medžiagų ar netgi sėkmės, todėl dažniausiai kūrinio atlikimo laikas svyruoja nuo mėnesio iki kelerių metų. Tai didelio kruopštumo reikalaujantis darbas. Skulptūroms išlieti vyras naudoja vadinamąją prarastojo vaško technologiją – kitaip tariant, darbui yra pasitelkiamas išlydomas vaškinis skulptūros modelis.

Ž. Pabrinkiui bendraujant su įvairiais užsakovais pasitaiko įvairių situacijų. „Pavyzdžiui, ligi šiol prisimenu Jono Basanavičiaus skulptūrinio biusto Palangoje liejimo darbus, nes teko daryti kopiją, nuimant formas nuo vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių Juozo Zikaro gipsinio originalo, pasiskolinto iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Helsinborgo miestui Švedijoje teko lieti nemažą seno miesto maketą. Liejant paminklą Vincui Kudirkai Vilniuje, į atmintį įstrigo terminai, nes didelei ir svarbiai skulptūrai nulieti buvo duota labai nedaug laiko“, – apie pasitaikančias ekstremalias situacijas kalbėjo liejikas.

3D spausdintuvai žmogaus nepakeis

Tačiau kad ir koks nelengvas ir daug laiko bei pastangų reikalaujantis liejiko darbas būtų, Ž. Pabrinkis tikina, jog vis populiarėjantys trijų dimensijų (3D) spausdintuvai žmogaus rankų niekada nepakeis. „Teko matyti kopijų, bandymų – neturi gyvybės tokie daiktai… Klaidos nėra, tačiau nėra ir žmogiškojo faktoriaus, šilumos – galima vardyti ir vardyti. 3D yra gerai techninėms detalėms, modeliams“, – žmogaus darbo pranašumus vardijo buvęs vilkaviškietis.

Ž. Pabrinkis skulptūroms pranašauja šviesią ateitį. Pasak jo, aukšto lygio darbai tikrai reikalingi, o prie tokių skulptorių, kaip Stanislovas Kuzma, darbų širdis tikrai atsigauna.

Skulptūrų liejimo meistras pabrėžia, jog svarbiausia, kad kiekvienas darbas būtų dirbamas iš idėjos, nuoširdžiai ir su meile. O ir pats Žilvinas ateityje svajoja išlieti savo sukurtą ir suprojektuotą skulptūrą. Kas žino, gal ji džiugins vilkaviškiečius?