Velionio ambasadoriaus Vytauto Dambravos artimieji pranešė, kad jo kūnas iš Amerikos parskraidinamas ketvirtadienį, vasario 25 d. vakare. Velionis bus pašarvotas Šventų Jonų bažnyčios koplyčioje. Lankymas penktadienį, nuo 16 val. Šeštadienį, 10 val. Mišios, po Mišių – išlydėjimas į Vilkaviškį. Po trumpų apeigų V. Dambrava bus palydėtas į kapines (apie 13. 20 val.) ir laidojamas šeimos kape, prie motinos.
Leidykla „Žara“ operatyviai sugebėjo parengti Vilniaus knygų mugei Vidmanto Valiušaičio knygą apie Vytautą Dambravą „Lietuvos byla – mano byla. Vytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje“. Penktadienį Litexpo rūmuose jau bus galima rasti ją „Žaros“ leidyklos stende.
„Nėra nuostabu, kai miršta 96-uosius metus einantis žmogus. Nuostabu tai, kai tokio amžiaus žmogus išsilaiko intelektualiai guvus, emocionaliai žvalus, fiziškai gana judrus ir veiklus. Vytautas Dambrava toks buvo. Todėl ir išsiskyrimas su juo visiems jį pažinojusiems žmonėms yra skaudus. Ne vien dėl jo didelių praeities nuopelnų Lietuvai, taip pat – Amerikai, Ispanijai, Venesuelai…
Vytautą Dambravą pažinojau gana artimai daugiau kaip dvidešimt metų. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl buvau paprašytas parengti apie jį knygą. „Širdis – Lietuva. Vytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje“ išėjo 2000-aisias ir, nepaisant šiems laikams gana nemažo 2 tūkst. egzempliorių tiražo, greitai buvo išpirkta.
Turėdamas apsčiai medžiagos ir jausdamas pareigą tarti atsisveikinimo su šiuo tauriu žmogumi žodį, sėdau rašyti straipsnio spaudai. Ir tada vėl pradėjo skambėti telefonas. Skambino draugai, pažįstami, giminės: „Vidmantai, esi išleidęs knygą apie Dambravą, kur gauti?“ Atsakinėjau: „Turiu vienut vienutėlį egzempliorių ir tą patį su Dambravos dedikacija. Nežinau, kur gauti.“
Parašius straipsnį, toptelėjo mintis: o kodėl nepasiūlyti leidyklai išleisti dar kartą? Kreipiausi į „Žaros“ leidyklos, su kuria sėkmingai bendradarbiaujame jau ne pirmus metus, direktorę Ramute Zandariene. Ji tučtuojau susiorientavo koks reikalas ir, nė akimirksnio nedvejodama, priėmė sprendimą: leidžiam! Turim suspėti iki knygų mugės!
Ši knyga vis dėlto nėra ankstesnės knygos pakartojimas. Čia nėra atsiminimų dalies, kurią parašė kiti V. Dambravą pažinoję asmenys. Taip yra dėl tos priežasties, kad su autoriais suderinti autorinių teisių klausimus jau buvo per maža laiko. Kita vertus, knygos apimtis būtų beveik padvigubėjusi, tai irgi būtų sudarę papildomų sunkumų parengti ją laiku.“ – knygos pratarmėje rašo V. Valiušaitis.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.