Pasivaikščiojimas „Širdies labirintais“

Aušra BISKIENĖ
Lietuvių kalbos mokytoja

Keturvalakiečiai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėjo visi kartu, susirinkę į netradicinį renginį „Širdies labirintas“, kurį organizavo Keturvalakių parapija, bendruomenė, seniūnija ir mokykla-daugiafunkcis centras.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis už valstybę, kurias aukojo kunigas R. Baltrušaitis. Iškilmingą nuotaiką sukūrė Marijampolės mišraus choro „Šešupė“ (vadovas P. Pavilionis) atliekamos giesmės. Po to šventės dalyviai rinkosi Keturvalakių bendruomenės namuose, kur vyko šventinis koncertas ir kraštietės N. Miliauskaitės-Bložienės naujos poezijos knygos „Širdies labirintas“ pristatymas.

Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas, Keturvalakių seniūnas G. Urbšys, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė V. Šaukščiuvienė. Kalbėtojai pabrėžė, kaip šiandien svarbu veikti vieningai ir atsakingai.

Valstybės pagarba prasideda nuo pagarbos žmogui. Išmokę gerbti ir vertinti vieni kitus, dėkodami už mažus ir didelius darbus, būsime stiprūs savo tautos sergėtojai bei puoselėtojai. Nuo pagarbos savo krašto žmonėms prasideda pasididžiavimas ir savo valstybe. Todėl šis renginys ir buvo skirtas iš Keturvalakių kilusios poetės N. Miliauskaitės atminimui pagerbti. Prisiminimais apie rašytoją dalijosi literatūros kritikė, knygos „Širdies labirintas“ sudarytoja, buvusi poetės studijų draugė J. Riškutė. Ji pasakojo apie skaudžią poetės vaikystę, mokyklinius metus, praleistus internatinėje mokykloje, ir dienas, besimokant universitete. Viešnia pristatė N. Miliauskaitės kūrybą, kurioje apie paprastus kasdieninius dalykus kalbama nepaprastai, atskleidžiant savitą žodžio skambesį, kuriant išskirtinumo įvaizdį.

Susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti poetės eilėraščių, kuriuos skaitė Kauno nacionalinio dramos teatro aktorė I. Paliulytė. Dainomis ne vieno šventės dalyvio širdį džiugino Marijampolės mišrus choras „Šešupė“.

Pasibaigus renginiui šventės dalyviai išsiskirstė pakylėta širdimi. Juk Vasario 16-oji – vilties žiburys, įkvepiantis mus atlikti pagarbos vertus darbus – kurti laisvą, demokratinę valstybę, gerbti laisvę ir tiesą, remtis bendrystės ir santarvės dvasia. Branginkime tai, ką turime. Būkime garbingi sau, savo artimui, savo valstybei.