Žiemos ralyje vaikinas lygių neturi

Andrius GRYGELAITIS

Atrodo, jog visas vilkaviškiečio Edgaro Kurausko gyvenimas susijęs su automobiliais. Vairuoja jis nuo devynerių metų, neseniai baigė automobilių techninio eksploatavimo studijas, o dabar dirba mašinų dalimis prekiaujančioje įmonėje. Laisvalaikiu vaikinas dalyvauja automobilių treko varžybose.

Neturi lygių

Jau daugiau nei dešimtmetį E. Kurauskas dalyvauja automobilių treko varžybose. Šiais metais vilkaviškietis savo apdovanojimų kolekciją papildė dar trimis pirmų vietų taurėmis. Vaikinas triumfavo Kelmėje, Pakruojyje bei Zarasuose vykusiose lenktynėse. Anot jo, varžybų buvo suplanuota ir daugiau, tačiau dėl šiltos žiemos atšauktos tos, kurios turėjo vykti Šakiuose bei Tauragėje.

Be E. Kurausko, žiemos lenktynėse dalyvauja dar keturi mūsų rajono atstovai: Edgaras Pauliukaitis, Žilvinas Šernius, Tautvydas Vitkauskas bei Povilas Vaškevičius. Tiesa, kol kas tik Žilvinui ir Tautvydui yra pavykę užlipti ant prizininkų pakylos.

Pats Edgaras teigia, jog žiemos automobilių sporte jis konkurentų beveik neturi.

„Yra vienas penkiasdešimtmetis sportininkas, kuris nuolat taikosi mane pralenkti, bet to jam dar nėra pavykę padaryti. Labai stiprus varžovas yra ir mano bendraamžis panevėžietis Livijus Juodeika. Jis autokroso varžybose dalyvauja nuo 14 metų, turi itin gerą automobilį. Vis dėlto ant ledo jis manęs neaplenkia. Daug sunkiau kovoti, kai varžybos vyksta hipodromuose. Ten jau reikia, kad automobilis turėtų galingą variklį, o maniškis – vos 66 kW. Tai, ko gero, pats silpniausias mašinos variklis tarp visų dalyvių“, – sakė vilkaviškietis.

Nori sugrįžti

Praėjusiais metais išsipildė sena vaikino svajonė ir jis dalyvavo vasarą vykusiuose penkiuose Lietuvos autokroso taurės etapuose. Tiesa, tam žiemą naudojamas jo senutėlis „Volkswagen Golf“ automobilis netiko, todėl vaikinas buvo priverstas varžyboms nuomotis kitą mašiną.

„Lenktynės nebuvo itin sėkmingos. Finišavau tik kartą – tuomet užėmiau trečią vietą. Kitus sykius arba sugesdavo automobilis, arba įvykdavo avarija. Nepaisant visko, įgavau neįkainojamos patirties. Norėtųsi ateinančią vasarą vėl dalyvauti šiose varžybose, bet tai gali būti sudėtinga – reikės naujo automobilio“, – pasakojo pašnekovas.

Anot jo, be rėmėjų tokio rango varžybose apsieiti beveik neįmanoma. Nemažus pinigus kainuoja ne tik pats automobilis bei jo eksploatacija, bet ir starto mokesčiai, kelionės. Vieno Lietuvos autokroso taurės etapo metu išleidžiama mažiausiai 200 eurų, o jei pasitaiko gedimų ar avarijų, pinigų reikia gerokai daugiau.

„Vasaros sportas man labiau patinka nei žiemos, nes yra daugiau intensyvumo, veiksmo – privalai nuolat būti susikoncentravęs. Viena klaidelė – ir lenktynės gali baigtis“, – sakė Edgaras.

Turi patarėjų ir padėjėjų

Nepaisant visko, kol kas E. Kurauskas šalyje geriausiai žinomas dėl savo sugebėjimų ant ledo. Jau legendiniu tapęs ir jo automobilis, iš kurio varžovai nuolat šaiposi, tačiau kai šis finišo liniją kerta pirmasis, jie būna priversti prikąsti liežuvį. Edgaras ne kartą savo pergalėmis yra įrodęs, kad ne vien mašina lemia sėkmę. Ne mažiau svarbu ir tai, kas tą automobilį valdo.

Patirties vilkaviškietis turi iš ko semtis. Vaikino tėtis Ramūnas Kurauskas pats kažkada buvo automobilių sporto entuziastas, dalyvavo varžybose, netgi jas organizuodavo. Paskutinį kartą Vilkaviškyje žiemos automobilių lenktynės vyko 2006 m.

Edgaras prisipažino vis dažniau pagalvojantis sekti tėčio pėdomis ir suorganizuoti varžybas mūsų rajone. Vaikinas tam jau turi nusižiūrėjęs ir tinkamą vietą Čyčkuose.

Seniau Edgaras daugiausiai patarimų gaudavo iš tėčio Ramūno bei savo pirmojo trenerio Mindaugo Krošausko.

„Dabar jau jie man nelabai ką gali patarti. Mindaugas netgi prisipažino, kad manęs dabar neaplenktų“, – šypsojosi pašnekovas.

Į varžybas jis dažniausiai keliauja su broliu Eimantu. Kartais prie kompanijos prisijungia ir Edgaro draugai Algirdas Duoba bei Vilius Draganas. Pastarieji yra didžiuliai vilkaviškiečio pagalbininkai remontuojant mašiną, ruošiant ją lenktynėms.