Marijampolės kelių policininkų sulauksime vis dažniau

Eglė KVIESULAITIENĖ

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vadovas Rolandas GYLYS šiomis dienomis mini šimtadienį naujose pareigose. Ne vienus metus Vilkaviškio policijos komisariate dirbusiam, jam vadovavusiam ir puikiai mūsų rajono kelių eismo saugumo problemas žinančiam pareigūnui pateikėme kelis skaitytojus sudominusius klausimus.

– Ar mūsų rajono kelių eismo saugumo problemos kuo nors išsiskiria iš visos apskrities? Galbūt esate numatę priemonių, kurios padidintų eismo saugumą?

– Tiek Vilkaviškio rajone, tiek visoje apskrityje pastaraisiais metais skaudžių eismo įvykių, kuriuose sužalojami ar žūsta žmonės, mažėja. Jūsų rajono išskirtinumas – magistralinis kelias Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Mūsų šalies teritorijoje esančio kelio tik 5 km atkarpa priklauso Marijampolės savivaldybei, likusi dalis – Vilkaviškio rajonui. Kelių policija magistraliniams keliams skiria ypatingą dėmesį. Tad šiame kelyje, o kartu ir šioje atkarpoje esančiuose miesteliuose ypač dažnai dirba Kelių policijos skyriaus pareigūnai, padedantys kolegoms vilkaviškiečiams.

– Tačiau kybartiečiai ne kartą redakcijai skundėsi, kad Marijampolės pareigūnai eismo saugumu rūpinasi tik magistraliniame kelyje, o į kitus pažeidimus nekreipia dėmesio ir tvirtina, jog tai ne jų funkcija.

– Marijampolės kelių policininkai, kaip ir visi kiti pareigūnai, privalo reaguoti į bet kokį pažeidimą. Nors jų pagrindinė funkcija – eismo priežiūra, kitos funkcijos taip pat privalomos. Jei dar kartą susiklostytų panaši situacija, kai pareigūnai atsisako vykdyti savo funkcijas, labai norėčiau, kad gyventojai apie tai praneštų man.

– Nors mūsų rajono policijos komisariate dirba pakankamai patrulių, vis dažniau Vilkaviškio gatvėse matome Marijampolės kelių policijos ekipažus.

– Paprastai organizuojame tikslines akcijas. Tuomet vienu metu gatvėse žmonės pamato daug dirbančių ekipažų ir sunerimsta, ar kas nenutiko. Pavyzdžiui, tam tikrame kelio ruože tikriname visų vairuotojų blaivumą. Nors žmonės kartais piktinasi dėl gaišinamo laiko, šis metodas gana efektyvus, nes nė vienam pažeidėjui nepavyksta išsisukti. Tokios priemonės įvairiose apskrities savivaldybėse vyksta bent kartą per mėnesį. Stengiamės būti mobilesni.

Kada ir kokios prevencinės priemonės vykdomos, pasirenkama atsižvelgiant į daugelį aspektų – net į paros metą, savaitės dieną ar sezoną. Sakykim, žiemą daug rečiau pasitaiko chuliganiško vairavimo atvejų, vasarą daugiau pažeidėjų sulaikoma prie vandens telkinių vedančiuose keliuose ir pan.

Teko girdėti, kad į Vilkaviškį dirbti atvykę marijampoliečiai pareigūnai labiau „kabinėjasi“ prie smulkmenų. Aš manau, jog gyvenant mažame miestelyje ir daugeliui vieniems kitus pažįstant padidėja tolerancijos riba, ypač smulkesniems pažeidimams. Marijampolės pareigūnai čia nieko nepažįsta, todėl visus baudžia vienodai. Žinoma, jei pažeidimas visai smulkmeniškas, žmogų galima draugiškai įspėti, kad jis daugiau taip nesielgtų. Bet jei pažeidėjas ginčijasi ir priekaištauja, vadinasi, nesuprato savo klaidos, tuomet reikia taikyti poveikio priemones.

– Žmonės stebisi, jog pareigūnai, seniau mažiau kreipdavę dėmesį į pėsčiųjų pažeidimus, pradėjo šiuos eismo dalyvius dažniau bausti.

– Kadangi didžiąją dalį žuvusiųjų keliuose sudaro pėstieji, jų daromi pažeidimai įtraukti į prioritetinius. Praėjusiais metais pėsčiųjų Vilkaviškio rajone nubausta 2, 5–3 kartus daugiau nei anksčiau. Tai nereiškia, kad pėstieji staiga puolė pažeidinėti eismo taisyklių, – tiesiog pakito tolerancijos riba. Pėstieji – taip pat eismo dalyviai, kurie privalo laikytis taisyklių ir nekelti grėsmės sau bei aplinkiniams.

– Dažnai tenka matyti, kai tarnybiniame automobilyje sėdintys pareigūnai pildo dokumentus, o pažeidėjas stovi šalia pilant lietui ar šąla spaudžiant speigui.

– Patrulių veiklos instrukcijoje aiškiai numatyta, kokiais atvejais galima žmogų įsisodinti į tarnybinį automobilį. Įformindami pažeidimą pareigūnai turėtų įspėti palaukti lauke. Tačiau jei oro sąlygos blogos, patruliams reikėtų įvertinti ir etinę pusę bei pakviesti pažeidėją į automobilį.

– Ar pareigūnas turi teisę stabdyti automobilį, jei vairuotojas nepadarė jokio pažeidimo?

– Vykstant policinei priemonei, pareigūnas turi teisę stabdyti visus automobilius be išimties. Jei patruliuojama ne prevencinės priemonės metu, rekomenduojama automobilius stabdyti tik pastebėjus pažeidimą ar turint išankstinės informacijos, pavyzdžiui, kad transporto priemonė gali būti vogta ir pan. Sustabdęs patrulis visuomet turi pasisveikinti ir prisistatyti: pasakyti įstaigos, kurioje dirba pavadinimą, savo pareigas bei vardą ir pavardę. Taip pat bent preliminariai nurodyti, kokiu tikslu sustabdė.

– Mūsų rajone yra vairuotojų, kurių elgesys prie vairo kelia abejonių dėl jų psichinės sveikatos būklės. Ar gali pareigūnai imtis veiksmų, kad tokiam asmeniui būtų apribota teisė vairuoti?

– Jei policija turi duomenų, jog žmogaus sveikatos būklė neatitinka reikiamos teisei vairuoti, pareigūnai gali kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą. Šeimos gydytojas turėtų nukreipti, kad tokio asmens sveikatos būklę papildomai įvertintų specialistai ir nustatytų, ar jis gali vairuoti transporto priemonę.

– Ar pritariate, jog visiems vairuotojams būtų įvesta nulinė promilių riba?

– Visiškam nuliui nepritarčiau, nes reikėtų formuoti naują teismų praktiką. Kiltų problemų dėl įvairių alkoholio turinčių skysčių, vaistų vartojimo, saldainių su alkoholiu ir pan., o tai iškreiptų pačius tikslus. Tačiau pritarčiau, kad leistina promilių riba būtų mažinama. Ar tai duotų norimą efektą ir sumažėtų eismo įvykių, nežinau. Tačiau bent jau tie, kurie prieš sėsdami prie vairo rizikuoja išgerti alaus bokalą ar porą stikliukų ir baiminasi, ar „neįpūs“, ko gero, neberizikuotų ir vairuotų ramūs.

– Baigdami pokalbį pasmalsausime, ar nepasiilgstate Vilkaviškio? Juk mūsų rajone prabėgo ne vieni Jūsų tarnybos metai.

– Kai pasiilgstu, atvykstu pažaisti krepšinio į „Santakos“ ar kitus krepšinio turnyrus su senų bičiulių komanda, kartais užsuku ir tarnybos reikalais. Vilkaviškio tikrai nepamiršau.