Nekasdieniškos kasdieninio Londono akimirkos

Anot Londono senbuvių, pamatyti karališką karietą riedant sostinės gatvėmis – retenybė. „Tau tikrai labai pasisekė“, – tvirtino pardavėja, kuriai neiškentusi pasigyriau, ką išvydau Oksfordo gatvės priebėgose pakeliui į parduotuvę. „Aš Londone gimiau ir užaugau“, – tikino mane dvidešimtmetė, – bet karietos dar niekada nesutikau.“

Smalsumas nedavė ramybės, todėl kai kulniuodama namo vėl išvydau tas pačias dvi karietas, nebeatsispyriau pagundai ir pasileidau įkandin. Jos sustojo už kokio puskilometrio prie penkių žvaigždučių „Haiet Čerčilio“ (Hyat Churchill).

Žinoma, raitas – tai ne pėsčias. Kol atkulniavau, nors skubėjau iš paskos kiek įkabindama, liokajai ir kita karališka palyda jau baigė gerti arbatą, kuria juos prie viešbučio vaišino darbuotojai.

„O kur keleiviai? – susirūpinau mintyse. – Negi pavėlavau? Ar jau susėdo vidun?“

Aplink būriavosi žioplinėjančių smalsuolių būrelis, tarp kurių sukinėjausi ir pliauškinau nuotraukas aparatu ir aš. Ten pat puikavosi ir karališkasis „Jaguar“. Kam priklauso automobilis, buvo akivaizdu ir visiškam neišmanėliui: ant jo stogo puikavosi monarcho simbolis – miniatiūrinė raudona karūna.

Neiškentusi užkalbinau vyruką iš apsaugos: „Kas karietos viduje? Ar pati Elžbieta II, o gal kuris iš princų?“ Mat, jau anksčiau buvau girdėjusi, jog šia transporto priemone keliauti turi teisę tik karališka šeima. „Ne, – nusišypsojo apsaugininkas ir maloniai tęsė toliau. – Karalienė atsiuntė savo karietą pasitikti naujo ambasadoriaus. Ką tik į Jungtinę Karalystę atvykusiam užsienio šalies diplomatijos vadovui suteikta privilegija į Bakingemo (Buckingham) rūmus atvykti karališkąja karieta.

Patenkinusi smalsumą ir supratusi, kad karalienę pamatyti nėra ko tikėtis, karietoms pajudėjus, dar kurį laiką pėdinau joms iš paskos. Raudoni dviaukščiai Londono autobusai, taksi, dviratininkai ir pėstieji – visi akimirkai stabteli, kol prakaukšės karališkos dvikinkės, išdidžios ilgamečių tradicijų liudininkės, per šimtmečius atriedėjusios iki mūsų dienų.

Tik „Santakai“ iš Londono

Rita MITKUTĖ-MADDOCK