Greitosios pagalbos medikai ligonių negydo

Eglė KVIESULAITIENĖ

Greitosios pagalbos medikams apmaudu klausytis pastaruoju metu nuvilnijančių priekaištų dėl neva blogai diagnozuotos ligos ar netinkamai suteiktos pagalbos. Medikai įsitikinę, kad nepasitenkinimas kyla dėl to, jog žmonės tiesiog nežino greitosios pagalbos funkcijų.

Funkcijos nurodytos

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius medikės duoną kremtanti ir Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams vadovaujanti vyresnioji skubios pagalbos specialistė Natalija Anisimavičienė savo sunkų, be galo atsakingą darbą tiesiog dievina. Diena iš dienos žmonių gyvybes drauge su kolegomis gelbstinti moteris sakė, jog per jos ilgą darbo stažą greitosios pagalbos funkcijos labai pasikeitė.

Todėl vyresnio amžiaus žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad greitosios medikus galima išsikviesti bet kokiu atveju. Visiems reikėtų įsidėmėti, jog greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai ne gydo, o tik teikia skubią pagalbą.

– Mes savo darbe privalome vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimais, – sakė N. Anisimavičienė. – Juose tiksliai apibrėžta, kas yra greitoji medicinos pagalba ir kokios jos funkcijos.

Pacientų negydo

Greitosios medicinos pagalbos pagrindinis uždavinys – pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvyko vietoje ir skubiai juos nugabenti į stacionarią gydymo įstaigą. Taigi žmonės greitąją turėtų kviesti tik tais atvejais, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, o atvykę medikai pacientą visais atvejais turėtų gabenti į ligoninės Priėmimo skyrių.

Deja, žmonės dar įsivaizduoja, kad greitąją pagalbą gali kviestis kada panorėję: jei nesimiega, reikia sušvirkšti vaistus, padaryti lašelinę infuziją ar pamatuoti kraujospūdį, pasikonsultuoti su mediku dėl tolesnio gydymo ir pan. Dėl to ir kyla įvairiausių nesusipratimų.

– Mes pas ligonį vykstame visais atvejais, kai esame kviečiami, – aiškino N. Anisimavičienė. – Tačiau dažniausiai nuvykę matome, jog pacientui bent jau tuo momentu tikrai nereikalinga stacionaro medikų pagalba. Todėl į ligoninę jo negabename. Tačiau suteikę pagalbą visuomet įspėjame, kad būklei negerėjant ligonis pagalbą kviestų pakartotinai ar pats vyktų į ligoninės Priėmimo skyrių. Iškvietus greitąją pakartotinai, ligonis be išlygų vežamas į gydymo įstaigą.

Reaguoja jautriai

Pasitaiko atvejų, kai ligoniai kategoriškai atsisako vykti į ligoninę. Tuomet pacientas turi tai patvirtinti raštiškai. Vis dėlto parašas, anot N. Anisimavičienės, žmogaus nuo ligos neišgelbsti. Kartais pacientas pats nesugeba įvertinti savo būklės. Nors medikas mato, jog situacija itin grėsminga, prievarta išvežti ligonio neturi teisės.

Kita vertus, po kokio skaudaus, per šalies žiniasklaidą nuskambėjusio atvejo žmonių jautrumas ir dėmesys ligai paaštrėja. Pavyzdžiui, išgirdę apie meningokokinės infekcijos protrūkį kitame Lietuvos krašte, mūsų rajono gyventojai itin jautriai reagavo į bet kokį vaikų sukarščiavimą ar bėrimą. Kelias paras greitosios pagalbos medikai buvo kviečiami pas susirgusius mažylius.

Vaistai pagal sąrašą

Anot N. Anisimavičienės, iškvietimų itin padaugėja pagausėjus sergančiųjų virusinėmis infekcijomis. Tačiau pakilus temperatūrai ar suskaudus gerklei tikrai nereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos. Pakanka pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku, nusipirkti karščiavimą bei skausmą mažinančių vaistų, vartoti daug arbatų ir pan. Iškviesti greitosios pagalbos medikai tokiu atveju tiesiog pasiūlo vaistų nuo konkretaus negalavimo, todėl neretai išgirsta priekaištų, kad sugirdė tik tabletę, o neskyrė gydymo, nesuleido efektyvesnių medikamentų ar atsisakė suleisti paties paciento įsigytus vaistus.

– Mes galime naudoti tik tuos medikamentus, kurie nurodyti sąraše, skirtame B tipo (pažangaus gyvybės palaikymo) greitosios pagalbos brigadoms, – aiškino N. Anisimavičienė. – Pirmajai pagalbai suteikti – numušti aukštai temperatūrai – visiškai pakanka sąraše nurodytų tablečių. Medikas sprendžia vietoje, ar ligoniui pakanka skubios pagalbos, ar reikalingas tolesnis gydymas ligoninėje. Jei ligonis karščiuoja nebe pirmą dieną ir temperatūra tabletėms „nepasiduoda“, visuomet jį gabename į ligoninės Priėmimo skyrių.

Greičiausias kelias

Greitosios pagalbos medikai ligos nediagnozuoja. Jie kortelėje užrašo tik matomus simptomus ir pagalbą teikia pagal juos, stengiasi pašalinti konkretų sindromą ir pristatyti ligonį gydytojams.

Tiesa, N. Anisimavičienė puikiai prisimena tuos laikus, kai iškviesti greitosios pagalbos medikai ir vaistus išrašydavo, ir nedarbingumo pažymėjimą išduodavo. Beje, ir patys greitosios pagalbos specialistai tuomet buvo ruošiami kitokiam darbui. Felčeriai buvo savarankiški, turėjo teisę nustatyti diagnozę, skirti gydymą. Dabar skubios pagalbos specialistai ruošiami tam, kad žinotų, kaip elgtis ūmiais atvejais, teiktų skubią pagalbą ir transportuotų ligonį į gydymo įstaigą.

Mūsų rajone dirba 19 skubios pagalbos specialistų ir 18 vairuotojų, specialiai parengtų atlikti antrojo brigados nario pareigas. Keturi vairuotojai turi paramediko kvalifikaciją. Visą parą budi keturi greitosios pagalbos ekipažai (vienas iš jų Kybartuose).

N. Anisimavičienė sakė, jog greitąją pagalbą žmonės dažniausiai kviečia bendruoju pagalbos telefonu 112. Tik išsakę problemą jie sujungiami su greitosios pagalbos dispečerine.

Tačiau porą brangių minučių galima sutaupyti patiems skambinant tiesiai į greitosios pagalbos dispečerinę tel. 033 (iš bet kurio tinklo). Tad medikė siūlytų įsiminti šį numerį ar įsivesti jį į mobiliojo telefono numerių atmintinę.