Romantiška pažintis internete nuvedė į Naująją Zelandiją

Andrius GRYGELAITIS

Dar visai neseniai Bartninkų seniūnijoje, Piliakalniuose, gyvenęs Mantas Naruševičius net negalėjo pagalvoti, jog netrukus jo gyvenimas visiškai pasikeis. Šiandien 27 metų vyriškis dienas leidžia toli nuo gimtinės – Naujojoje Zelandijoje. Čia jį atvedė romantiški jausmai vietinei merginai.

Lemtinga pažintis

Baigęs Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą M. Naruševičius mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre, vėliau kurį laiką dar studijavo informacines technologijas, bet po metų studijas teko nutraukti.

Tačiau vienas iš Manto pomėgių visada buvo naršymas internete. Galėdamas laisvai susikalbėti angliškai, vaikinas mėgo laiką leisti socialiniuose tinkluose, įvairiose pažinčių svetainėse.

„Labiausiai patinka bendrauti su užsieniečiais. Smagu sužinoti naujų faktų apie jų šalių kultūras, papročius. Seniau labai traukė Japonija. Norėjosi susipažinti su kuo nors iš to krašto. Susiradau svetainę, kur galėčiau tai padaryti, tačiau ten užmegzti kokių nors kontaktų nelabai pavyko. Tačiau kartą naršydamas gavau žinutę iš merginos vardu Jenna, gyvenančios Naujojoje Zelandijoje. Tai buvo lemtinga pažintis“, – šypsojosi M. Naruševičius.

Paprašė pamokyti lietuviškai

Lietuvis pradėjo vis dažniau susirašinėti su šia mergina. Greitai jie vienas apie kitą žinojo kone viską. Pamažu užgimė graži draugystė, o vėliau – ir romantiški jausmai.

„Kartą kalbėdamasis su ja išgirdau, kad Jenna ketina vykti į Rusiją ir studijuoti Maskvos universitete. Ji užsiminė, jog norėtų porai savaičių atvykti pas mane į Lietuvą, ir paprašė pamokyti kalbėti lietuviškai. Tuomet supratau, kad noriu su šia mergina praleisti kuo daugiau laiko“, – prisiminė pašnekovas.

Labai greitai dviejuose skirtinguose pasaulio kraštuose gyvenantys jaunuoliai susižadėjo. Dėl šios priežasties Jennos planuotas dviejų savaičių vizitas į Lietuvą tapo trijų mėnesių laikotarpiu. Būtent tiek laiko pagal įstatymus Naujosios Zelandijos pilietei buvo galima gyventi Lietuvoje. Mūsų šalyje įvyko ir poros vestuvės.

„Nors jau iki Jennos viešnagės Lietuvoje buvome susižadėję, tačiau abejonių dėl ateities kilo abiem. Nežinojome, kaip seksis sutarti, kaip į mūsų santykius reaguos aplinkiniai. Nusprendėme, kad jei matysime, jog mums niekas „nesiklijuoja“, viską greitai atšauksime. Laimei, to padaryti neprireikė. Šiandien esame jau trejus metus vedę ir sutariame kuo puikiausiai“, – džiaugėsi M. Naruševičius.

Bandė atkalbėti

Vos sužinojusi, kad sūnus ketina tuoktis su užsieniete, Manto mama iš pradžių mėgino užkirsti tam kelią. Moteris baiminosi, jog sūnus nepatektų į sukčių pinkles.

„Norėdamas nuraminti mamą, patariau jai pasikalbėti su Jenna internetu. Kadangi jos abi gerai kalba rusiškai, bendraujant problemų neiškilo. Po šio pokalbio mama nusiramino ir suprato, kad mano sužadėtinė – geras žmogus“, – prisiminė M. Naruševičius.

Pasak vaikino, kiti artimieji bei draugai iš karto jį palaikė ir linkėjo visokeriopos sėkmės.

Po vestuvių jauniesiems Naruševičiams teko spręsti dilemą, kur gyventi toliau. Geriausia išeitis pasirodė Mantui išvykti į žmonos gimtinę. Ten visi šneka angliškai, o Lietuvoje Jennai adaptuotis būtų buvę daug sunkiau. Tad išvykę medaus mėnesio į Italijos sostinę Romą ir ten praleidę kurį laiką kartu jaunuoliai turėjo neilgam išsiskirti. Jenna išskrido atgal į Naująją Zelandiją, o Mantas – į Lietuvą, nes išvykstant į žmonos gimtinę reikėjo gauti vizą.

Priėmė kaip savą

Vos atvykusiam į naują šalį Mantui į akis krito du dalykai: kalnai, kurių Lietuvoje beveik nėra, ir daugybė mieste vykstančių statybos darbų. Kristaus bažnyčios miestelį, kuriame apsigyveno M. Naruševičius, prieš porą metų buvo nusiaubęs žemės drebėjimas, tad didelę dalį pastatų teko atstatyti.

Lietuvį svečioje šalyje iškart priėmė kaip savą. Nepaisant to, vyriškis pirmą pusmetį vis tiek jautėsi kaip turistas, tačiau dabar jau tvirtina visiškai apsipratęs. Anot jo, vietiniai gyventojai – labai malonūs, geros širdies žmonės. Šalyje yra daug krikščionių, jaunimas irgi stengiasi gyventi itin dorai. Užsieniečių čia taip pat netrūksta. Mantas net buvo sutikęs porą lietuvių.

„Šiandien jau galiu tvirtai pasakyti, kad gyventi Naujojoje Zelandijoje man yra geriau nei Lietuvoje. Labai nemėgstu žiemos, o čia jos beveik nebūna. Jei ir pasninga, tai tik labai trumpam. Vienintelis dalykas, ko ilgiuosi, tai lietuviško maisto. Čia kažko panašaus nė su žiburiu nerasi. Naujosios Zelandijos gyventojai labai mėgsta avieną, o aš jos pakęsti negaliu“, – juokėsi pašnekovas.

Jis teigė negalvojantis grįžti gyventi į Lietuvą. Su artimaisiais kraštietis dažnai bendrauja internetu, todėl tėvynės ilgesys jo taip pat nekankina.

„Jei ir grįšiu kada nors, tai tik aplankyti gimtinėje likusios šeimos. Labiausiai pasiilgstu močiutės. Ji – sena, kompiuterio neturi, todėl su ja bendrauju itin retai. Laimei, žinau, jog artimiesiems viskas yra gerai, todėl ir aš pats galiu jaustis ramus“, – sakė pašnekovas.

Turi mažai ką bendro

Paprašytas palyginti gyvenimą Lietuvoje ir Naujojoje Zelandijoje, Mantas tvirtino, jog tai – dvi visiškai skirtingos šalys, turinčios mažai ką bendro.

„Naujoji Zelandija – jauna šalis, susikūrusi kiek daugiau nei prieš 200 metų. Dėl šios priežasties jie turi mažai papročių ir tradicijų“, – sakė vyriškis.

Jis pasakojo, kad iki 1800 m. Naujoji Zelandija buvo vadinama Aotearoa, o vietiniai gyventojai – maoriais. Dabar šie gyventojai yra susimaišę su tais, kurie į šalį atvyko po 1800 metų ir dabar yra vadinami Pakeha vardu. Išvertus iš vietinės kalbos tai reiškia „pašaliniai“, „ateiviai“ ar „užsieniečiai“. Būtent tokia yra ir Manto žmona Jenna.

„Maoriai turi daugiau papročių. Jie – karinga tauta, turinti savotišką šokį, besitatuiruojanti veidus, nes taip elgdavosi jų protėviai, ir daugybę kitų, iš pažiūros gana keistų, tradicijų. Mane supa europietiškos kilmės (Pakeha) žmonės, kurie su maoriais nelabai turi ką bendro“, – sakė M. Naruševičius.

Šventės – su artimaisiais

Netrukus Lietuvoje švęsime gražiausią pavasario šventę Velykas. Naujojoje Zelandijoje ši proga taip pat minima, tačiau visiškai kitaip nei mūsų šalyje. Pasak Manto, tiek Kalėdos, tiek Velykos dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje yra panašios.

„Susirenka artimieji, draugai ir gamtoje kepa kepsnius, geria alų, žiūri filmus, daug bendrauja. Tradicijų, panašių į lietuviškas, čia nėra“, – teigė kraštietis.

Šiuo metu M. Naruševičius studijuoja informacines technologijas, o gavęs diplomą planuoja susirasti darbą pagal įgytą specialybę. Kartu su žmona jie vis dažniau pasvajoja ir apie nuosavą būstą, nes šiuo metu gyvena nuomojamose patalpose.