Komentatoriaus darbas vis dar kelia nostalgiją

Eglė KVIESULAITIENĖ

Lietuvos radijui minint 90 metų jubiliejų, nutarėme pakalbinti vilkaviškiečius žurnalistus, dirbusius šioje populiarioje žiniasklaidos priemonėje. Žurnalisto Kosto Kyno reportažus bei sporto varžybų komentatoriaus balsą ne tik iš radijo, bet ir televizijos, ko gero, dar puikiai prisimena vyresniosios kartos sporto aistruoliai.

Nulėmė pasirinkimą

Paklaustas apie savo kelią į žurnalistiką, K. Kynas visuomet pabrėžia, kad jo gyvenimo pasirinkimą nulėmė mūsų rajono laikraštis. Ilgametis žurnalistas mena, kai, jam dar besimokant Pilviškių vidurinės mokyklos devintoje klasėje, atvykęs tuometinio „Pergalės“ laikraščio darbuotojas išsirinko kelis gabesnius literatūrai mokinius ir įkūrė žurnalistų būrelį. Kol svečias kalbėjo apie būsimą veiklą, Kostas spėjo parašyti žinutę apie būrelio įkūrimą. Rajoninio laikraščio žurnalistas tuomet gerokai nustebo dėl tokio jaunojo „korespondento“ operatyvumo, o jo žinutę parsivežė į Vilkaviškį ir išspausdino laikraštyje. Tokia buvo K. Kyno kelio pradžia į žurnalistiką, vėliau padėjusi apsispręsti, kur stoti baigus vidurinę.

Jau po pirmo Vilniaus universitete baigto žurnalistikos kurso K. Kynas pamėgino įsidarbinti. Kadangi buvo kilęs iš kaimo, laimę pamėgino „Valstiečių laikraštyje“ ir iškart gavo pusę etato dirbti vadinamuoju teletaipininku. Tiesa, teletaipu priimti agentūrų informaciją ir ją paruošti spaudai nebuvo labai kūrybiškas darbas, tad Kostas pradėjo rašyti apžvalgas sporto skyrelyje. Būsimam žurnalistui tekdavo vykti į įvairias varžybas – nuo šachmatų iki jodinėjimo.

Tarp sporto vilkų

Apie savo pirmuosius bendradarbius K. Kynas galėtų pasakyti daug šiltų žodžių. Vyresnieji kolegos jaunam žurnalistui padėjo kiek galėdami, tad studentas tuomet išėjo tikrą žurnalistikos mokyklą.

Kai kolegos VU trečiakursiui Kostui pasiūlė dalyvauti radijo ir televizijos sporto komentatorių konkurse, sportu besidomintis suvalkietis nutarė nepraleisti tokios galimybės. Tačiau nuėjus į studiją entuziazmas kiek atlėgo. Mat jaunas žurnalistas pamatė savo konkurentus – apie keturias dešimtis sporto pasaulyje gerai pažįstamų veidų, įvairių sporto šakų trenerių bei sportininkų su rekomendacijomis bei užtarėjais „iš aukščiau“.

– Davė paskaityti tekstą sporto tema, patikrino dikciją, pažiūrėjo, kaip atrodau ekrane, pagal futbolo čempionato lentelę reikėjo pakomentuoti „Žalgirio“ turnyrinę padėtį, – konkurso akimirkas prisiminė K. Kynas. – Kadangi vaikščiojau į visas „Žalgirio“ rungtynes, smulkiai išaiškinau, komandos galimybes – turi išsilaikyti pirmoje lygoje… Komisijai tai patiko.

Gyvenimas ant ratų

Taip K. Kynas pateko tarp keturių konkurso nugalėtojų ir pradėjo dirbti radijuje, Sporto skyriuje. Iš pradžių kaip neetatinis korespondentas rengė laidas vaikams, o baigęs trečią kursą buvo įdarbintas radijo Jaunimo redakcijoje. Kartu su šiuo darbu prasidėjo K. Kyno varžybų komentatoriaus karjera.

– Sėdėdavau šalia garsaus komentatoriaus šviesaus atminimo Antano Grigelio ir per 25 minučių varžybų transliaciją gaudavau porą kartų po minutę eterio, – pasakojo K. Kynas apie pirmąsias transliacijas.

Jaunam žurnalistui dažniausiai tekdavo komentuoti futbolo, krepšinio, rankinio varžybas, ruošti sporto apžvalgas „Panoramai“, vesti laidas šachmatininkams, „Sporto studiją“ ir kt. Taip pat – važiuoti į įvairius tuometinės Tarybų Sąjungos miestus, kur žaisdavo Vilniaus „Statybos“ vyrų ir „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos ar „Žalgirio“ futbolininkai. Anot K. Kyno, smagiausia būdavo komentuoti tas rungtynes, kur paties mėgstamai komandai puikiai sekdavosi.

Sulaukė pagyrų

K. Kynas prisimena vieną komiškiausių atvejų, kai teko komentuoti dailiojo čiuožimo čempionatą.

– Aš „gyvai“ dailiojo čiuožimo iki tol nebuvau net matęs. Ir apie tai, kad reikės komentuoti pasirodymus, sužinojau likus dviem valandoms iki eterio, – įtampos akimirkas prisiminė K. Kynas. – Mat skubiai teko pakeisti vyresnįjį kolegą, kuris susirgo ar kita bėda nutiko.

Tačiau apsukrus suvalkietis rado išeitį ir iš tokios keblios situacijos. Kostas į komentatorių kabiną pasikvietė nusipelniusį čiuožimo sporto meistrą, olimpinių žaidynių vicečempioną V. Vlasovą, su kuriuo buvo susipažinęs pirmosiomis čempionato dienomis.

Kol čiuožėjai pasirodydavo, komentuoti nereikėjo ir mikrofonai buvo išjungti. Tuo metu įžymusis sportininkas K. Kynui pasakojo, kas vyksta ledo arenoje, kokius šuolius ir sukinius atlieka sportininkai, kokių klaidų jie padarė. Kai muzika nutildavo, komentatorius drąsiai viską atkartodavo į eterį lietuviškai ir dar čia pat paprašydavo V. Vlasovo išreikšti savo nuomonę apie pasirodymą.

K. Kynas puikiai prisimena, kai kitą rytą klausėsi savo vadovų pagyrimų, kad komentarai apie nepopuliarų tuo metu Lietuvoje dailųjį čiuožimą buvo profesionalūs ir praktiškai nesiskyrė nuo įžymaus sportininko vertinimo.

– Kai manęs paklausė, kaip galiu išmanyti visas sporto šakas, kukliai atsakiau, jog kiekvienoms varžyboms ilgai ir atsakingai ruošiuosi, – juokėsi K. Kynas.

Grįžo į gimtinę

Iš Suvalkijos kilusiam žurnalistui tekdavo vesti laidas ne tik lietuviškai, bet ir rusų kalba. Viena populiariausių tuometinėje Tarybų Sąjungoje sporto laidų, turėjusi net apie 100 mln. klausytojų, buvo „Sportivnaja pereklička „Majaka“. Jos metu komentatoriai paeiliui perduodavo žinias iš įvairių varžybų, vienu metu vykusių skirtinguose šalies miestuose.

Radijo ir televizijos sporto komentatoriaus darbas reikalavo tam tikros aukos. Buvo nemažai metų, kai daugiau nei pusę dienų tekdavo praleisti komandiruotėse, o darbo laikas Vilniuje užsitęsdavo iki vėlumos. Todėl po devynerių darbo radijuje ir televizijoje metų žurnalistas pajuto pasiilgęs sėslesnio gyvenimo. Tad nutarė grįžti į Suvalkiją. Darbovietės nepakeitė – K. Kynas ruošė reportažus „Panoramai“ ir radijo „Žinioms“ iš savo krašto. Žinoma, tuomet jau teko kalbėti ne tik apie sportą, bet ir žemės ūkį, primilžius, gamybą ir t. t.

Vėliau K. Kynas įkūrė vietinę televiziją, per Marijampolės TV siųstuvą organizavo vokiškos „SAT 1“ televizijos programos su tiesioginiu vertimu į lietuvių kalbą transliacijas ir pradėjo leisti laikraštį „Televizijos savaitė“. Nepriklausomybės pradžioje tai buvo neapsakomai populiaru, šis savaitraštis buvo pasiekęs net 52 tūkst. egzempliorių tiražą.

Vis dėlto ilgametis žurnalistas pripažįsta, kad pats maloniausias ir veikliausias etapas jo karjeroje buvo sporto komentatoriaus darbas Lietuvos radijuje ir televizijoje. Švenčiant Lietuvos radijo jubiliejų K. Kynui labai smagu prisiminti tas legendines dienas, buvusį populiarumą ir, kad ir kaip ten būtų, gal ne pačios ryškiausios, bet vis dėlto „žvaigždės“ statusą.